Andrius, andrius.bendikasatchargmail.com
1. Kokias dar realias priemones, be tiesioginio kainų reguliavimo ir mokesčius, vyriausybė turi įtakoti infliaciją?
2. Kodėl šiandien EUR'o ar Lito atžvilgiu pinga USD, turint galvoje tai, kad USD pinigų kiekis yra atitinkamu santykiu dengtas JAV aukso atsargomis, kurio kiekis nei padidėjo, nei sumažėjo? Ar auksto atsargos išvis neturi tam įtakos jei ekonominė situacija JAV neišgyvena kracho?
3. Savaime aišku, kad didėjančios užsienio investicijos kuria vis didesnį šalies BVP. Tačiau kokia turėtų būti vidutinė investicijų dalis vertinant nuo BVP (%), kuri užtikrintų nuolatinį ir stabilų ekonomikos augimą, žinoma tuo atveju, jei infliacija neviršija metinio BVP? Ir ar galima Vakarų Europos šalių ekonomikų rodiklius laikyti pavyzdžiu Lietuvai?

1. Visų pirma manyčiau, kad mokesčiai šiandien nėra tinkama priemonė daryti įtaką infliacijai, nes šią skatina didėjantis pinigų kiekis. Tuo tarpu mokesčių ir valstybės išlaidų klausimas yra susijęs tik su tuo, kas išleis šiuos pinigus. Valstybės išlaidos taip pat skatina infliaciją kaip ir privačios. Todėl pagrindinė reali valstybės priemonė yra jos pačios išlaidų mažinimas. Beje, šia priemone šiandien nesinaudojama, nes numatomas biudžeto deficitas - 1 mlrd. Lt. Tai netgi gerokai daugiau nei 0,5% BVP. Nes 0,5% BVP gauname tik sudėję nacionalinio biudžeto deficitą su Sodros biudžeto pertekliumi. Sodros perteklius, žinia, ne valdžios, o pensininkų ir būsimųjų pensininkų pinigai.
Kainų reguliavimas taip pat yra priemonė, bet absoliučiai netinkama. Nes kainos turi atspindėti ne politinius siekius, bet pasiūlą ir paklausą.
Tikiuosi, kad šita priemonė, jeigu ir bus panaudota, tai Rusijoje, kaip žada prezidentas Vladimiras Putinas, o ne Lietuvoje :)

2. Valiutos stabilumui įtakos turi lūkesčiai dėl jos ateities. Tam daro įtaką turimos atsargos, tačiau ne tik. Juo labiau, kad atsargos yra tik dalinės, nei JAV nei jokia kita valstybė neįsipareigoja savo valiutos visiškai padengti aukso ar kitų gėrybių kiekiu. Pastaruoju metu, Europos Centrinio Banko pinigų politika buvo nuosaikesnė, ir tai atsispindi valiutų kursuose.

3. Optimalaus investicijų dydžio, be jokios abejonės, nėra. Ir visuomet visiems ekonominiams veikėjams reikai spręsti klausimą, kaip paskirstyti savo išteklius investicijoms ir vartojimui. Vartojimas būtinas šiandienai, investicijos - ateičiai. Nacionaliniu lygiu, pagrindinis klausimas - kaip sudaryti tinkamas sąlygas tiems žmonėms, kurie nori investuoti ir investuoti būtent Lietuvoje, o ne kitur. Be jokios abejonės, didesnės investicijos sudaro geresnes sąlygas spartesniam ekonomikos augimui ateityje. Tai galima matyti pažvelgus ne tik į Vakarų Europos, bet ir kitų šalių istoriją ir kultūrą. Ten kur nėra tradicijos atsidėti gėrybes nuo vartojimo ir investuoti, ekonomikos augimas nevyksta. Ten kur linkstama investuoti - ekonomikos augimas spartesnis. Šia prasme galima netgi įžvelgti kultūrinių skirtumų. Tarkime, Tolimųjų Rytų gyventojai tiek savo šalyse, tie šalyse, į kurias emigravę yra labiau linkę taupyti ir investuoti. Ir tai netrunka sąlygas šiai arba kitai žmonių kartai santykinai gerai gyventi.

monė

Prisidedu nuolat primindamas valdžiai, kad reikia mažiau išlaidauti :)

 

guga
Ar matytumėte D.Grybauskaitę šalies prezidente arba premjere?

Dalia Grybauskaitė tikrai atrodo rimta ir tvirta politikė. Ypač džiaugiuosi jos dabartine iniciatyva iš esmės peržiūrėti ES biudžeto principus.  

 

Juodasis obeliskas
Kas daugiau daro įtakos Lietuvos ekonomikai - Vyriausybė, Lietuvos bankas, Jurgis/Antanas ar gal visgi švedų bankai?

Ekonomikai daugiausiai įtakos daro Jurgis/Antanas, o kitaip tariant, visų verslininkų, vartotojų, darbuotojų ir kitų ekonomikos veikėjų pasirinkimai. Taip pat didelę įtaką daro kitų šalių ekonomikos veikėjų pasirinkimai. Tačiau Vyriausybė taip pat atlieka svarbų vaidmenį, nes nuo jos priklauso ekonomikos politika, arba, kitaip tariant, ta našta, kurią turi nešti Jurgis/Antanas ir tie barjerai, į kuriuos jie atsiremia arba bando apeiti.

 

klausimas apie klausimą
šiandien VZ.LT dienos klausime 33% lankytojų atsakė, kad premjero pastangas pastangas kovoti su infliacija jie įvertino kuolu. kiek įvertintume jūs? :)

Aš pats nedrįsčiau atsakyti į šitą klausimą, nes Vyriausybė su infliacija turi kovoti ne bet kokiomis priemonėmis. Valstybės išlaidavimo "mažinimas", ko gero, iš tiesų vertas kuolo, tačiau džiaugiuosi, kad nepulta strimgalviais naudoti bet kokių priemonių ir, tarkime, reguliuoti kainų.  Beje, dabartinė infliacija - didele dalimi ankstesnių šios Vyriausybės sprendimų pasekmė. Pavyzdžiui, ekonominė politika (PVM mokesčio faktinės lengvatos, šildymo išlaidų kompensavimas) tiesiog ragino gyventojus netaupyti energijos, o tai šiandien reiškia, kad augančios naftos kainos pasaulyje Lietuvoje daro ir darys neproporcingai didelę įtaką.  

 

Alina
Pastaruoju metu Jūsų vadovaujamas institutas retai matomas žiniasklaidoje. Ar tai jūs pakeitėte taktiką ir stengiatės neerzinti ne visada palankiai jūsų atžvilgiu nusiteikusios visuomenes dalies, ar žiniasklaida jus ignoruoja?
Pirmiausia kviečiu daugiau skaityti žiniasklaidą :) Ir dažniau apsilankyti mūsų interneto puslapyje www.lrinka.lt, kuriame talpinama informacija apie mūsų pasisakymus žiniasklaidoje ir kitus darbus. Žiniasklaidos analizė rodo, kad pasirodymų žiniasklaidoje yra tiek pat, kiek pernai, užpernai ar prieš trejus metus. Tačiau galbūt žiniasklaidos atsirado daugiau? O dėl neerzinimo - nesame politikai, todėl galime visada sakyti tai, kas yra tiesa, daug negalvodami, erzina ši tiesa, ar neerzina. Dažniausiai - kuo didesnė tiesa, tuo labiau erzina. Kad ir dėl tų pačių PVM lengvatų ir kitų energijos švaistymą skatinančių priemonių.

 

eureka
Latviai jau seniai svarsto lato devalvavimo galimybe. Jei Lietuvoje infliaciniai procesai ir toliau pletosis tokiu paciu greiciu, koks butu Jusu poziuris i galimybe devalvuoti lita.

Vienareikšmiai neigiamas. Tokios būtinybės ir poreikio nėra. Valiutų tarybos sistema leidžia Lietuvai išlaikyti stabilius pinigus ir gerokai sudėtingesnėse situacijose, nei kad turime šiandien ar, blogiausiu atveju, galime tikėtis artimoje ateityje. Ką reikia daryti šiandien - tai sumažinti valstybės išlaidavimą.

 

Asta
p. Remigijau,

Daug kas dabar kalba apie dideles kainas ir kartelinius kai kurių gamintojų sutarimus (tarkim pieno produktų). Mano požiūriu (na ir, tikriausiai, laisvosios rinkos) viskas kainuoja tiek kiek vartotojai yra pasirengę už tai mokėti. Ir jei čia galima kažką padaryti, tai labiau rūpintis savo kaip vartotojų teisių gynyba bei būti pilietiškais ir aktyviau imtis veiksmų. Kaip manote Jūs?

Manau, kad kai kalbama apie kainas, svarbiausias - ne pilietinis, bet ekonominis veikimas. Kainą atspindi pasiūlos ir paklausos būklė. Ir tai yra gerai. Bandymai dirbtinai sumažinti arba padidinti kainas iškreiptų rinkos informaciją ir taip sukeltų dar daugiau problemų.
Beje, rugsėjo mėnesį komentuojant kainų augimą dar teko įrodinėti skeptikams, kad ilgainiui tai pasieks ir žemdirbius. Šiandien jau drąsiai galima pasakyti, kad, tarkime, pieno supirkimo kainos iš ūkininkų yra išaugusios. Todėl kainų augimas nėra vien tik blogas reiškinys Lietuvos ekonomikoje. Žemdirbiams šis augimas, kurio priežastys glūdi daugelio atveju ne Lietuvoje (paklausos augimas tarptautinėje rinkoje), sudarė sąlygas gauti papildomų pajamų.  

 

vytautas
Kos būtų Jūsų ekonomikos gelbėjimo receptas (išvardinkite 5 punktus)?

1. Mažesni mokesčiai (negalima teigti, kad tai pagrindinė Lietuvos ekonominės politikos problema, tačiau jau atsiranda konkurencingumo problemų palyginti su mūsų kaimynais).

2. Mažesnis žemės rinkos reguliavimas (žemės naudojimo ūkinei ir kitai veiklai, paskirties keitimo, detaliųjų planų sudėtingumo, saugojamų teritorijų). Būtent dėl jo, daugeliu atveju, į Lietuvą neateina investicijos į naujus ekonominius projektus. O šie projektai realizuojami kaimyninėse šalyse.

3. Liberalesnis darbo santykių reguliavimas. Dabartinis reguliavimas ne visada leidžia lanksčiai reaguoti į sparčiai besikeičiančios rinkos poreikius.

4. Mažiausio efektyvumo sektorių (sveikatos, švietimo) reformos.

5. Daug ir gerai dirbti.  Pirmiausia tai yra pačių žmonių reikalas, tačiau šiandien neretai matome, kad valstybės politika labiau skatina ne darbą, o kitų darbo vaisių naudojimą. Jau šiandien socialinių išmokų žinovams šių išmokų sistema neretai yra gerokai konkurencingesnė negu eilinis darbo pasiūlymas.

Juozukas
Ger. Remigijau,
esate is tiesų kompetentingas ir ekonomiškai išprusęs žmogus. Kodėl neinate į valstybės tarnybą ir nepapildote protingų valdininkų gretų, kurios nėra labai tankios? (Aš turiu omeny protingų valdininkų gretas)

Ačiū už įvertinimą, bet manęs tikrai netraukia valstybės tarnyba. Manau, kad dabar dirbu tai, ką geriausiai moku.

 

Vygintas
Sveiki,
Ar po 1-2 metu sumazetu tarpbankines palukanos priemus fiskalines drausmes istatyma?

Jeigu ir sumažėtų, tai ne dėl fiskalinės drausmės įstatymo. Nes šis įstatymas nenumato pakankamo apribojimo valstybės išlaidavimui.

 

Liepa Lyja
Su valiutu valdyba ``importuojame'' monetarine politika is Europos Sajungos, kuri visikai neatitinka musu ekonomines padeties -- maza palukanu norma, nors ekonominis augimas bent tris kartus didesnis nei euro zonos. Zvelgiant i ilgesnia perspektyva, ar nebutu protingiau atsisakyti griezto valiutos pririsimo prie euro? Ar imanoma suvaldyti infliacija su valiutu valdyba?

Paklausčiau atvirkščiai: ar įmanoma suvaldyti infliaciją su nepriklausomu centriniu banku? Būtent valiutų taryba buvo tas instrumentas, kuris pažabojo Lietuvos infliaciją daugiau nei prieš dešimtmetį.

Jei teigsime, kad pinigų politika turi atitikti atitinkamo regiono ekonominę padėtį, tai tuo pačiu įteisinsime nepagrįstą valdžios kišimąsi monetarinėmis priemonėmis į ekonomiką. Tuo tarpu pinigai, siekiant gerų ekonominių sprendimų, turi būti stabilūs. Priešingu atveju, jie nustoja nešti tą rinkos informaciją, kuri reikalinga ekonominiams sprendimams. Mes juk nesiūlome skirtingos pinigų politikos Vilniuje ir Didžiasalyje...

 

Gena
MAXIMA LT korporacija - Lietuvos ekonomikos pasididžiavimas ar stabdis?

Neįsivaizduoju, kaip sėkmingai veikianti įmonė gali būti ekonomikos stabdis. Jeigu bet kokia korporacija ir taptų Lietuvos ekonomikos stabdžiu, tai ilgiau negu mėnesį tokiu stabdžiu ji negalėtų būti be valstybės pagalbos.

Mažmeninėje prekyboje MAXIMA LT verslo modelis yra pasitvirtinęs, tą matome ne tik Lietuvoje, bet jau ir kitose šalyse. Lietuvos ekonomikai, o labiausiai vartotojams tai tik į naudą.

Jeigu turimas galvoje Trigalvio slibino projektas - tai manyčiau, kad yra sveikintina, jog ši korporacija bando iš projekto gauti kuo didžiausios naudos. Tačiau man daug abejonių kelia politinis sprendimas įgyvendinti politinį projektą. Tiek atominės elektrinės statyba, tiek jungčių su kitomis šalimis statyba turi būti ekonominiai, o ne politiniai projektai.

 

institutas
ar Lietuvos laisvosios rinkos instituto veikla tikrai atitinka savo pavadinimą, ar tai visgi tėra lobistinė organizacija?

LLRI nėra lobistinė organizacija. Nors tikimės, kad mūsų analizė ir pasiūlymai padės priimti geresnius ekonominės politikos sprendimus, tačiau tai vargu ar galima pavadinti lobizmu. Institutas finansuojamas iš paramos, o visas remėjų sąrašas skelbiamas interneto puslapyje.

 

Andrius, andriuzatchartakas.lt
1. Kiek Jusu manymu nekilnojamo turto kainu augimas ir masinis skolinimasis itakoja infliacija?
2. Ar fiziniu asmenu bankroto istatymas kiek pakenktu bankams, nes dabar jie isduodami paskolas nieko nerizikuoja, o vargsas besiskolinantis klimpsta i skolas?

1. Masinis skolinimasis turi tiesioginės įtakos infliacijai, nes didina pinigų masę Lietuvoje. Tuo tarpu NT kainų augimas yra, viena vertus, šio proceso pasekmė. Kita vertus, NT kainas ilgai augino apribota pasiūla NT rinkoje.

2. Klausimas ne tik techninis, bet ir konceptualus filosofinis: ar iš tikrųjų bet koks asmuo tieisog paskelbdamas bankrotą gali nusiratyti jį slėgusios paskolų naštos. Galiausiai jei naštą nusikratys prasiskolinęs asmuo, nuostolius patirs nebūtinai tik bankai, bet ir bet kurie bankams ar šiam asmeniui skolinę kiti asmenys.

 

Gol
Lietuviškos maisto prekės brangsta, tad esant galimybei perku pigesnes užsienietiškas. Manau, aš toks ne vienintelis. Automatiškai didėja mūsų ekonomiką žudantis importas. Taigi, mano nuomone, kainas užkėlę gamintojai grasina ne tiek mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms, bet ir visai ekonomikai, kadangi importas tik augs. Ar turi pagrindo ši prielaida?

Šiandien Lietuvoje auga ne tik importas, bet ir eksportas. Nors kol kas importas auga sparčiau, tačiau tai dėl optimistinių ateities lūkesčių ir dėl vis dar augančio skolinimosi vartojimui. Tai kad pasirenkate jums labiau pagal kainą ir kokybę tinkančią užsienietišką prekę, o lietuviškos prekės taipogi iškeliauja užsienio vartotojams, iliustruoja darbo pasidalinimą. Kurio išaugimas yra labai didelis ligšiolinio Lietuvos ekonomikos augimo veiksnys.

 

Leon
Ar smulkusis verslas Lietuvoje nėra skriaudžiamas? Kad ir mažmeninėje prekyboje - aplink miesto centra atsikratyta kioskų, uždrausta prekiauti alkoholiu daugiabučiuose nuo 22h. Ar visa tai nėra didžiųjų verslininkų sugalvota?

Neatmesčiau prielaidos, kad kai kuriais atvejais tai tikrai yra susiję su konkurencine kova. Dažnai tenka matyti, kai interesai yra pridengiami gražiais tikslais.

 

Andrius, andrius.bendikasatchargmail.com
1. Kokie šiandien yra pagrindiniai trukdžiai valstybės ekonominėje politikoje neleidžiantys įsiūbuoti smulkaus ir vidutinio verslo "laivo"? Ar Jūs pritariat šio ekonomikos segmento reguliavimo liberalizavimui?
2. Jūsų nuomonė apie gilavandenį uostą Klaipėdoje - priešrinkiminis koziris ar realus ateities projektas, nešantis didelę ekonominę naudą? Ir ar reikia, ar įperkami Lietuvai tokio mąsto projektai?

1. Pagrindiniai kliuviniai, kurie dažniausiai smulkų verslą paveikia dažniau nei stambesnį, yra biurokratija, korupcija ir reguliavimo našta. Todėl bendrai ekonominės politikos liberalizavimas yra būtina prielaida, kad smulkaus ir vidutinio verslo galimybės būtų geresnės.

2. Giliavandenio uosto projektas turi būti paremtas verslo planu, kaip ir bet kuris kitas projektas ( Atominė elektrinė ir pan.). Nesiimu vertinti šios idėjos ekonominio pagrįstumo. Tačiau atkreipti dėmesį, kad šiandieninis uostas ir būsimas uostas yra valdomas per politines, o ne verslo institucijas. Rizika prisiima ne investuotojai, o per politikus - mokesčių mokėtojai. Tokia sistema nėra pati geriausia, efektyviausiam ekonominiam sprendimui (statyti tokį uostą, ar jo nestatyti) priimti.

 

vk
Politikai skeptiškai vertina Europos Komisijos pastangas rinkoje atskirti energijos tiekėjus ir gamintojus (unbundling). Kai kurie atvirai sako, jog atsiradus tokiai direktyvai, "jas bus galima apeiti". Ką jūs manote apie EK iniciatyvą, kuria siekiama padidinti konkurenciją energetikos rinkoje, ir Lietuvoje kuriamo nac. energijos investuotojo planą, kuris, rodos, konkurencijos kaip ir nenumato?

 

Šiandien EK politika atskirti energetikos tiekėjus ir gamintojus yra pagrįsta tik dėl to, kad visų ES šalių energetikos sektoriai buvo konstruojami kaip nacionaliniai projektai centrinio planavimo būdu. O jų efektyvumas yra nuolat kvestionuojamas. Tuo tarpu vertikali integracija iš esmės, kaip tokia, nėra nei gera, nei bloga. Ji turi tokių gerų savybių kaip galimybės operatyviai spręsti iškilusias problemas, masto ekonomija, komunikavimo problemų sprendimas. Jeigu vertikaliai integruota struktūra susikurtų nuo nulio, o ne ant valstybės sukurtos infrastruktūros pagrindo, joje nebūtų nieko blogo.

Tokios konkurencijos didinimo politikos paradoksas yra tas, kad ši politika ne dereguliuoja energetiksos sektoriaus, o atvirkščiai - dar labiau jį reguliuoja. Jeigu vertikaliai integruotas verslo modelis yra efektyvesnis ir todėl konkurencingesnis, nei vertikaliai dezintegruotas, tai prievartinė dezintegaracija yra žalinga ir vartotojui, ir konkurencijai.  Konkurenciją turėtume suprasti gerokai plačiau (kaip ją suprato J. Shumpeter), nei šiandien ją traktuoja EK. 

Nacionalinio investuotojo planas konkurencijos tikrai nenumato, tačiau problema yra ta, kad šiandien konkurencijos nėra lygiai taip pat, kaip ir po šio plano realizavimo.
 

Liepa Lyja
Gerbiamas Remigijau,
ar sakydamas, kad atsisakydami valiutu valdybos modelio ``iteisintume nepagrista valdzios kisimasi'' i ekonomika abejojate Lietuvos banko nepriklausomumu? Ar baiminates, kad politikai per daug kistusi i banko sprendimus?
Na, nei viena vyriausybe Rytu Europoje nepasizymi pernelyg didele ekonomine ismintimi. Vis delto slovakai 2009 metais isves eura, ir laisvas valiutos kuras jiems nepakenke, bet padejo suvaldyti infliacija.

Taip. Centrinio banko nepriklausomumas teisiškai yra įtvirtintas, tačiau faktiškai šis nepriklausomumas saugo tik nuo nedidelių Vyriausybės įsikišimų į monetarinę politiką. Centriniame banke sprendimus priimantys asmenys nėra nepriklausomi patys nuo savęs. O tai reiškia, kad pinigai yra atskirų žmonių ir jų valinių sprendimų įkaitai.

 

libera
vakar skaičiau, kaip aktvyiai britai keičia elektros tiekėjus. tai iš tikrųjų aktyviai :) o kiek, jūsų nuomone, mes dar turėsim būti pririšti prie rst, vst, lietuvos dujų? kada rinkos liberalizavimas bus ne tik popierinis?

Problema yra ta, kad mes esame pririšti ne tik ekonomiškai, kas yra galbūt ir pateisinama, bet ir teisiškai. Pavyzdžiui, jeigu norite pasistatyti naują namą, tai statybos leidimas bus gautas tik tada, kai jūs gausite sąlygas iš elektros tinklų. Pagrindinis dalykas, kuriuo reikėtų rūpintis yra ne tai, kaip įdiegti faktinę arba, ES žargonu kalbant, "efektyvią" konkurenciją, o tai, kaip panaikinti teisines kliūtis "atsirišti" nuo vieno ar kito tiekėjo, laido ar vamzdžio.

 

Tuomet
Ar teisingos Nordea Market analitiko prielaidos, kad Lietuvos ekonomiką išjudintų ženklus eksporto didinimas?

Teiginys teisingas. Tačiau eksporto padidėjimas yra ekonomikos išjudėjimo pasekmė, o ne ekonomiką judinantis veiksnys. Šiandien aktualiausia yra tai, kaip sudaryti geresnes sąlygas darbo našumui ir ekonominės veiklos konkurencingumui Lietuvoje.  Esant tokioms geresnėms sąlygoms sulauktume ir dar spartesnio eksporto augimo.

 

Liepa Lyja
Kiek jus neramina ekonomine situacija Latvijoje? Kokia rizika, kad ten ivyks krize? Ir ar, pavyzdziui, politiniai neramumai (brestanti Vyriausybes krize del atleisto is pareigu Korupcijos biuro vadovo), ar metu pabaigoje vyksiantys centrinio banko vadovo rinkimai galetu paskatinti/sukelti krize?

Latvijoje yra daug krizės požymių. Galima tikėtis ir kainų burbulo sprogimo ir atskirų ekonomikos sektorių konkurencingumo praradimo Latvijoje. Tačiau nemanau, kad lato devalvavimo klausimas tik "kada?", o ne "ar?".
Atsakymai į šiuos klausimus didžiąją dalimi priklauso tik nuo Latvijos politikų.  Centrinio banko vadovo rinkimai, be abejonės, darys rimtą įtaką, nes nuo nuo centrinio banko sprendimų didžiąja dalimi priklauso Latvijos pinigų politika.

 

kodėlčius
Kodėl Lietuvoje reikia tiek daug skirtingų leidimų ir liudijimų pradėti verslą? Kada supaprastinsime šiuos biurokratizmus?

Arba dėl ekonominės politikos kvailumo. Arba dėl asmeninių interesų. Šių leidimų ir liudijimų yra tikrai smarkiai per daug. Tikiuosi, kad prieš ateinančius rinkimus bus daug tokių rinkėjų, kurie politikams tai primins. Tuomet bus šansų, kad šie biurokratizmai bus sumažinti.