Birželio mėnesį Seimas svarstė Vyriausybės pateiktą Firmų vardų įstatymo projektą. Lietuvos laisvosios rinkos instituto analizė (http://www.lrinka.lt/Tyrimai/Vardai/Vardist.phtml) parodė, jog šio reikšmingo įstatymo projektas, užuot normalizavęs firmų vardų suteikimą ir naudojimą, tik nustatytų nereikalingus draudimus, apribojimus ir taip apsunkintų verslo sąlygas.

Didžiausių abejonių kelia projekto rengėjų nuostata, jog disponuoti firmos vardu atskirai nuo firmos negalima. Tai reiškia, jog neįmanoma prekyba pramonine nuosavybe - firmos vardu. Pavyzdžiui, mažai žinoma firmelė, turinti labai skambų vardą, tačiau neturinti galimybės tuo pasinaudoti, negalės pelningai parduoti teisės į savo vardą kitai firmai, kuriai galbūt kaip tik tokio vardo labai reikia. Deja, abi šalis tenkinantį interesą tektų įgyvendinti aplinkiniais keliais - viena firma turėtų keisti savo vardą, senąjį išregistruojant, o kita firma - nedelsdama gauti teises į šį vardą, kol juo nepasinaudojo niekas kitas. Daug kam tai atrodys keista, ar net nelegalu. Todėl LLRI siūlo nesieti vardo nuosavybės su juo besivadinančia firma ir leisti laisvai disponuoti firmų vardais.

Ne mažesnį susirūpinimą kelia projekte nustatyti kriterijai firmos vardui, tarp kurių yra draudimas varduose vartoti ne bendrinės Lietuvių kalbos žodžius. Tai, be abejo, apriboja pasirinkimo galimybes ir ignoruoja Lietuvos regionų ypatumus. Šį draudimą galima įvertinti ne tik kaip trukdį verslui, bet ir kaip savo tarmėmis turtingos lietuvių kalbos savavališką niveliavimą, jos gyvybinių šaknų pakirtimą. Ne mažiau keblumų sudaro draudimas firmos varde naudoti kitų kalbų žodžius. Neretai kitų kalbų vartojimas firmos varde yra tiesiog būtinas dėl jos tarptautinės veiklos ar ryšių su užsienio firmomis. Kitas privalomas kriterijus firmos vardui yra tas, kad vardas, net ir simbolinis, gali būti sudarytas tik iš prasminių žodžių. Tuo panaikinamos galimybes sudarinėti naujus žodžius, vartoti raides, kurios negali būti suprantamos kaip žodžiai, skaitmenis arba kitus simbolius. Nustatyta išimtis - tokio vardo nusistovėjimas rinkoje yra beveik neįgyvendinama, nes jis negali nusistovėti tol, kol nėra naudojamas. Žinant, kad jau dabar įmonės susiduria su problema, kad sunku rasti tinkamą žodį firmos vardui, toks apribojimas traktuotinas kaip beprasmiškas, ir Institutas siūlo jo atsisakyti.

Tikėtina, kad šie apribojimai atsirado norint išsaugoti lietuvių kalbos "grynumą". Tačiau tokio "grynumo" šalininkams verta priminti, kad kalba miršta ne tuomet, kai ji keičiasi ir vystosi (tai kaip tik yra jos gyvybingumo požymis), o tuomet, kai ją tampa nepatogu vartoti. Taip kalbos konservavimas ir "grynumo" saugojimas gali duoti skaudžių lietuvių kalbai rezultatų - sustabarėjimą ir kalbos vartojimo mažėjimą.

Nemaža dalis steigusiųjų įmonę ar ne pelno organizaciją žino, su kokiais vargais reikia įveikti beprasmiškus apribojimus, susijusius su žodžiu "Lietuva". Norint jį panaudoti firmos varde reikia gauti Ministro pirmininko pritarimą, kuris, atsiklausus "suinteresuotų žinybų", paprastai nėra duodamas. Projekte šios tvarkos keisti nenumatoma. Institutas siūlo įtvirtinti, kad oficialusis Lietuvos Respublikos vardas, oficialūs savivaldybių vardai bei valstybės ar savivaldybių įstaigų pavadinimai firmų varduose gali būti naudojamas tik įstatymų numatytais atvejais. Tuo tarpu "Lietuvos" vardas, kaip ir kiti vietovardžiai nėra kieno nors nuosavybė, todėl nustatyti bet kokius papildomus jo naudojimo apribojimus yra nepriimtina. Tokių vardų vartojimas yra visuotinai priimta praktika ne tik Lietuvoje. Apribojimas galimybės vartoti Lietuvos vardą firmų pavadinimuose visiškai nepasiteisino, o kai kurioms firmoms sukėlė rimtų problemų. Pavyzdžiui, užsienio įmonių dukterinėms įmonėms Lietuvoje, kurios pagal tradiciją turėtų vadintis "… Lietuva", Lietuvoje kyla sunkumų, įrodant, kad žodis "Lietuva" jų pavadinime reikalingas, o užsienio partneriams - įrodant, kad Lietuvoje egzistuoja tokie jų akimis neįtikėtini draudimai.

Institutas taip pat konstatuoja, jog siūloma firmos vardo registravimo procedūra yra per ilga - numatytas 20 dienų pagrindinis ir 30 dienų papildomas terminas vardo ekspertizei atlikti. Siūloma nustatyti 5 dienų pagrindinį terminą ir 15 dienų papildomą. Ekspertizėje taip pat pateikiami pasiūlymai dėl kai kurių kitų nuostatų pakeitimo, teisinių formuluočių patobulinimo.

Kadangi įstatymo projekto svarstymas Seimo komitetuose jau baigėsi, galima daugmaž tiksliai įsivaizduoti, kaip atrodys įstatymas. Deja, Seimo nariai nepanoro atsižvelgti į didžiąją dalį LLRI argumentų, todėl ir vėl tenka konstatuoti, kad verslo kliūčių mažinimas kol kas tebėra šūkis, o ne darbų principas.