Liepos pradžioje Vyriausybė pritarė Ūkio ministerijos ilgą laiką rengtam Smulkaus ir vidutinio verslo įstatymui ir pateikė jį svarstyti Seimui. Lietuvos laisvosios rinkos institutas pasisakė prieš šio įstatymo reikalingumą ir savo nuomonę pristatė LR Vyriausybės ekonomikos konsultanto R.Martinkaus iniciatyva organizuotame susitikime su Ūkio ministerijos, Finansų ministerijos, Teisingumo ministerijos ir Pramonininkų konfederacijos atstovais. LLRI argumentus pateikiame šiame "Laisvosios rinkos" numeryje.

Pagrindinis nagrinėjamo įstatymo projekto rengimo motyvas - neapibrėžtas smulkaus verslo statusas bei nepalankios sąlygos pradėti ir plėtoti verslą. Tačiau parengtas įstatymo projektas nepanaikina pagrindinių verslo steigimo ir plėtojimo kliūčių. Siekiant spręsti problemas iš esmės, reikėtų sudaryti palankias veiklos sąlygas visiems verslams, atsisakant nepagrįstų suvaržymų ir reguliavimo. Tokiu būdu išlaisvintos veiklos galimybės ypač pasitarnautų nedidelių verslų augimui bei plėtotei. Pasirinkus lengvatų ir išimčių suteikimo kelią, įmonėms ir toliau bus sunku pradėti veiklą ir įsitvirtinti rinkoje, pakelti mokesčių naštą ir įveikti biurokratines kliūtis, smulkmenišką verslo reguliavimą bei konkurencijos ribojimą.

Įgyvendinus siūlomą įstatymą, galima prognozuoti mechaninį nustatytus kriterijus atitinkančių įmonių bei jų apyvartų didėjimą. Tai atspindėtų ne pozityvius pokyčius krašto ekonomikoje, bet tik žmonių sugebėjimą prisitaikyti prie reguliavimo, suteikiančio "didžiausio palankumo" statusą apibrėžtai verslo kategorijai.

Dirbtinis išskirtinės verslo subjektų grupės skatinimas sąlygotų daug ne taip gerai pastebimas, tačiau labai skaudžias, pasekmes, kurios nėra įvertintos. Tai:

1) dirbtinis įmonių ir jų apyvartų skaidymas bei fiktyvių įmonių steigimas, siekiant pasinaudoti numatytomis lengvatomis,

2) biurokratijos išaugimas ir dar smulkmeniškesnis verslo reglamentavimas siekiant užtikrinti, kad lengvatomis nesinaudotų tie, "kam jos neskirtos", tačiau gulsiantis ant sąžiningų verslininkų pečių,

3) žmonių pastangų ir iniciatyvos nukreipimas ne darbui, o įvairioms lengvatoms pasiekti,

4) biudžeto pajamų naudojimas atskiroms grupėms paremti, sąlygojantis korupcijos plėtrą bei sunkėjančią mokesčių naštą.

Siekiant užkirsti kelią nevienodų sąlygų žmonėms ir ūkio subjektams sudarymui bei korupcijos plėtojimuisi, būtina kryptingai ir nuosekliai mažinti valstybės dalyvavimą ekonomikoje ir atskirti ekonominę veiklą nuo valstybės bei jos finansų. Amoralu eilinio žmogaus sumokėtus mokesčius naudoti atskirų grupių, o ne bendriems žmonių poreikiams. Be to, valstybės ir savivaldybių paramos fondų įteisinimas reiškia didėjantį mokesčių poreikį, teisingos konkurencijos principų pažeidimą, todėl šis procesas neturėtų būti toleruojamas.

Išvados: Įstatymo projektas negali būti priimamas, nes jo įgyvendinimas nesiderinta su Lietuvos ekonomine politika, deklaruojančia palankių ir lygių sąlygų privačiam verslui sudarymą, sąžiningos konkurencijos bei mokesčių teisingumo principų užtikrinimą, valstybės dalyvavimo ekonomikoje mažinimą bei prielaidų korupcijai panaikinimą.