LLRI atliko pagrindinių su muitų taikymu ir muitinių veiklos reglamentavimu susijusių problemų analizę ir suformulavo problemų spendimo būdus. Analizės išvados ir pasiūlymai buvo pristatyti Muitinės departamente Muitinės konsultaciniam komitetui. LLRI yra šio komiteto narys. LLRI pasiūlymai bus svarstomi rengiant muitinės veiklą reglamentuojančių teisės aktų pakeitimus. Toliau pateikiama analizės ir pasiūlymų santrauka (visa tekstą skaitykite http://www.lrinka.lt/Tyrimai/Kita/Muitproc.phtml).

Muitinės formalumų reglamentavimas

Pagrindinis muitinės formalumus reglamentuojantis dokumentas yra Muitinės kodeksas, kuris nustato muitinės sistemą, sąvokas, procedūras ir muitinėje atliekamus veiksmus. Be Muitinės kodekso labai svarbią reikšmę turi kai kurie Vyriausybės nutarimai (pvz. "Dėl laikinosios muitinio įvertinimo tvarkos patvirtinimo", "Dėl Mokesčių mokėjimo muitinėje tvarkos", "Dėl skolininko įsipareigojimų muitinei įvykdymo užtikrinimo tvarkos patvirtinimo" ir kiti) bei Muitinės departamento prie Finansų ministerijos įsakymai.

Nors tiek Muitinės kodekse, tiek Vyriausybės nutarimuose gausu instrukcinio pobūdžio normų, ūkio subjektų ir gyventojų teisės tinkamai neįtvirtintos, o muitinei palikta nepagrįstai daug veikimo laisvės. Muitinės veiklą reglamentuojantys teisės aktai yra itin painūs, nekonkretūs, pilni daugiasluoksnių išimčių.

Muitinės formalumai: problemos ir sprendimai

Prekių muitinės vertė

Jei yra taikomi muitai, jie turėtų būti mokami nuo prekės kainos. To reikalauja tiek muito esmė bei logika, tiek tarptautinė praktika bei susitarimai. Tačiau skaičiuojant mokesčius muitinėje, tikroji vertė - už prekę sumokėta kaina - dažnai ignoruojama, o į pirmą planą iškyla normatyviškai nustatytos vertės. Minimalių muitinio įvertinimo kainų panaikinimas nepašalino visų su prekių vertės nustatymu susijusių sunkumų. Pasitaiko netgi tokių atvejų, kai į muitinės vertę įskaitomas užsienio šalyje priskaičiuotas PVM, kuris realiai net nebuvo sumokėtas (buvo grąžintas), apmuitinamos net nemokamai gautos prekės, pvz., reklaminiai stendai ir bukletai. Dėl to nepagrįstai išauga realus prekei taikomas muitas.

Taip pat pasitaiko atvejų, kai vežamos prekės kodas neatspindi pačios prekės, nes juo gali būti vertinamos kokybiškai skirtingos prekės, o dėl to gali skirtis ir jų kaina. Tikrinant prekės vertę muitinėje, paprastai žiūrima į vidutinę tokių prekių pirkimo sandorių vertę, o tai ne visada yra teisinga dėl minėtos kodavimo problemos. Tokiais atvejais muitinė paprastai reikalauja pateikti siuntėjo eksporto deklaraciją, mokėjimo pavedimo kopiją, pirkimo sutartį ir pan. Kadangi už prekes sumokama anksčiau, o iš muitinės gana ilgai reikia laukti atsakymo, įmonėje "įšaldomi" pinigai.

Siūlome:

a) Panaikinti bet kokią galimybę netaikyti sandorio vertės nustatant prekės muitinę vertę, jei pateikiami rašytiniai dokumentai, rodantys sandorio kainą;

b) vadovautis sveiko proto principu ir nekelti papildomų reikalavimų, jei akivaizdu, jog prekės sandorio vertė dėl suprantamų priežasčių, pvz. dėl skirtingų prekių kodavimo vienu kodu; skiriasi nuo "vidutinės" vertės;

c) apriboti laiką, per kurį muitinė turi pateikti įmonei atsakymą, bei dokumentų skaičių, reikalingų prekės vertės patvirtinimui.

Prekės kainos nurodymas, nuolaidų pripažinimas

Kiekvienos prekės rūšies kainą muitinės dokumentuose reikalaujama nurodyti atskirai, nors iš tikro pirkimas ir apmokėjimas vyko už visą prekių grupę, o atskyrimas nekeičia muitinės vertės. Toks biurokratizmas yra sunkiai įvykdomas ir betikslis.

Ydingas yra ir nuolaidų traktavimas nustatant prekių muitinę vertę. Nuolaidų reglamentavimas yra nustatytas ne teisės aktais, o tik Muitinės departamento raštu teritorinėms muitinėms. Pagal jį pripažįstamos nuolaidos, kurios "paprastai" taikomos prekyboje, o dėl didesnių arba kitokių nuolaidų pripažinimo sprendimus priima pačios muitinės. Muitinės taip pat reikalauja pateikti atskiras sutartis dėl nuolaidų. Visa tai išplečia Muitinės kodekso normas ūkio subjektų nenaudai, sukuria visiško nestabilumo atmosferą, neleidžia pritaikyti sandorio kainos muitinės vertei nustatyti. Importuotojai verčiami pateikti užsienio partneriams keistus prašymus niekur neminėti nuolaidos, o iš karto rašyti galutinę kainą, tai pat pateikti atskiras sutartis dėl nuolaidų.

Siūlome:

Muitinės kodekse įtvirtinti nuostatą, jog galimas bet koks prekės kainos nustatymo būdas, jei jis leidžia nustatyti už prekes sumokėtą ar priklausančią sumokėti kainą. Taip pat siūlome neriboti taikomų nuolaidų dydžio.

Dokumentų originalų reikalavimas

Muitinėse reikalaujama pateikti visų dokumentų originalus jau prekėms kertant sieną, nors tai kartais yra labai sudėtinga, nepatogu arba net neįmanoma.

Siūlome:

Leisti muitinei pateikti arba dokumentų originalus, arba jų paprastas kopijas, pateikėjui patvirtinus, kad jos yra tikros. Muitinės kodekse turėtų būti išvardintas išsamus muitinei privalomų pateikti dokumentų sąrašas, taip pat nustatytas dokumentų prioritetiškumas, teikiant pirmenybę sąskaitoms faktūroms. Važtaraščiai, kurių naudojimas yra teisiškai ir ekonomiškai netikslingas, turi būti panaikinti.

Netinkamas kolizijų sprendimas

Esant prieštaravimui tarp normų arba pasirinkimo galimybei, muitinėse paprastai pritaikomas tas variantas, kuris reiškia didesnį muitą. Pavyzdžiui, siekiant nustatyti muitinę vertę ir esant galimybei palyginti prekę su "panašiomis" prekėmis, lyginama su brangesne.

Siūlome:

Muitinės kodekse įtvirtinti nuostatą, kad normos turi būti aiškinamos ir taikomos asmenims palankesniu būdu.

Įsipareigojimų muitinei užtikrinimas garantija

Muitinės kodeksas numato garantiją kaip įsipareigojimų muitinei užtikrinimo būdą. Civiliniame kodekse garantija įtvirtinama kaip prievolės užtikrinimo būdas, kuomet garantas yra subsidiariai atsakingas už garantuotos skolininko prievolės įvykdymą (privalo įvykdyti tuo atveju, jei skolininkas jos neįvykdo ir iš jo neišreikalaujama įvykdymo). Tuo tarpu tiek Muitinės kodekse, tiek Vyriausybės nutarimuose garantija įvardinama (1) kaip laidavimas (nors laidavimo atveju laiduotojas ir skolininkas atsako solidariai) arba (2) piniginis užstatas (nors tai apskritai yra nebūdingas prievolės užtikrinimo institutas). Taip Muitinės kodeksas iškreipia tradicines sąvokas, o nustatytas "garantijų" reglamentavimas yra nepalankus ūkio subjektams ir sudaro galimybę voliuntaristiniams sprendimams.

Siūlome:

Siūlome remtis šiais principais:

a) skolininko įsipareigojimas muitinei užtikrinamas garantija pagal Civilinio kodekso apibrėžimą;

b) garantijas išduoti gali bet kuris bankas, draudimo įstaiga ar kiti subjektai, nustatyti Vyriausybės nutarimu;

c) garantijas privaloma priimti visais atvejais iš visų asmenų;

d) ūkio subjektų, iš kurių nereikalaujama garantijos, sąrašas turi formuotis automatiškai, priklausomai nuo nutarime nustatytų kriterijų, o ne kurios nors institucijos sprendimo;

e) garantija gali būti pakeista piniginiu užstatu tik ūkio subjekto sprendimu;

f) muitinė neturi teisės reikalauti papildomų, įstatymais nenustatytų garantijų bei kvestionuoti, ar garantija užtikrina įsipareigojimus.

Mokesčių nuskaičiavimas

Muitinė turi teisę savavališkai nuskaičiuoti pinigus iš įmonės sąskaitos (pvz. laiku nesumokėjus PVM arba kito mokesčio, nors tai gali atsitikti dėl netyčinių priežasčių).

Siūlome:

Leisti muitinei nuskaičiuoti pinigus iš įmonės sąskaitos tik gavus raštišką įmonės sutikimą ar bent prieš tai suderinus tai su įmone.

Mokesčių grąžinimas

Permokėtų mokesčių grąžinimo procedūra yra neapibrėžta, sudėtinga ir ilga. Be to, nepagrįstai sumokėti (išieškoti) mokesčiai grąžinami ir perskaičiuojami muitinės viršininko sprendimu.

Siūlome:

Nustatyti, kad prašymai dėl nepagrįstai sumokėtų (išieškotų) mokesčių grąžinimo būtų muitinėje išnagrinėjami ne vėliau kaip per 10 darbo dienų, o grąžinami ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo, nereikalaujant muitinės viršininko sprendimo.

Valiutų keitimo kursų nustatymo tvarka

Muitinė kartą per savaitę nustato valiutų keitimo kursus visai savaitei. Tuo tarpu prekių vertė deklaruojama tos dienos, kada forminama operacija, kursu. Problema atsiranda, kai prekė parduodama su nedidele pelno marža, tuo tarpu keitimo kursas pasikeičia gana smarkiai. Tada formaliai prekė parduodama su nuostoliu ir negalima atsiimti PVM.

Siūlome:

Muitinėje naudoti kiekvieną dieną Lietuvos banko skelbiamus kursus.

Kiti pasiūlymai

Dauguma muitinėse iškylančių specifinių problemų galima išspręsti tik iš esmės pakeičiant muitinės darbo principus ir griežtai juos įtvirtinant teisės aktuose. Tobulinant muitinės darbo reglamentavimą, be aukščiau pasiūlytų priemonių siūlome imtis tokių žingsnių. Pirma, Muitinės kodekse įtvirtinti asmenų, importuotojų, eksportuotojų, deklarantų, keleivių teises. Antra, nustatyti asmenų teises užtikrinančius principus - pirmiausia, kad asmuo negali būti laikomas pažeidėju, kol įstatymo nustatyta tvarka neįrodyta priešingai. Trečia, siekiant reguliavimų stabilumo ir aiškumo, siūlome atsisakyti Muitinės kodekse nuostatų, kurios "kitiems teisės aktams" suteikia galią nustatyti papildomas prievoles. Taip pat būtina atsisakyti Muitinės departamento vidinių instrukcijų, kurios daro įtaką aiškinant mokesčių ar kitas taisykles. Ketvirta, peržiūrėti visus šiuo metu Muitinės veiklą reglamentuojančius teisės aktus bei parengti jų sąvadą, tuo pačiu šalinant esamus neapibrėžtumus bei išimtis. Visų Muitinės veiklą reglamentuojančių normų apjungimas viename dokumente - Muitinės kodekse - palengvintų ir verslininkų, ir muitininkų darbą.