Nors dotacijos ir subsidijos sąvokos palaipsniui traukiasi į istoriją, šie reiškiniai tebėra gyvi. Kai kurioms ūkio šakų įmonėms "priduriama iš bendros kišenės", argumentavus socialine tos šakos vaisių svarba. Tačiau dotacijos ir subsidijos nepraranda savo esmės bei pasekmių, nei dėl argumentacijos, nei dėl sofistikuotos skaičiavimo metodikos. Apie tai skaitykite LLRI ekspertizėje dėl "Finansavimo dydžių nustatymo vežėjų patiriamiems keleivių reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutuose nuostoliams padengti METODIKOS " .

Vežėjų iniciatyva sukurtoje "Metodikoje" siūloma transporto įmonėms mokėti kompensacijas už keleivių, besinaudojančių lengvatomis, vežimą bei dotacijas. Dotacijas siūloma skaičiuoti taip, kad jos padengtų įmonės veiklos nuostolius ir užtikrintų "sutartyje numatytą rentabilumą". Ekspertizėje pateikiama argumentacija tinkama ir kitoms sritims, "supančiotoms" socialiniais įpareigojimais (pvz. lengvatiniai kreditai su subsidijuojamomis palūkanomis, kitų rūšių transportas, komunalinės, kai kurios ryšių paslaugos).

1. Bendros pastabos

"Metodika" nagrinėja teikiamo finansavimo dydžio nustatymą, tačiau nėra pagrindimo, kodėl tas finansavimas turi būti teikiamas. Juk keleivinis transportas yra vienas iš normalių verslų, o vežėjai - tik viena iš daugelio interesų grupių. Jų interesas - garantuotas pelnas - siūlomas spręsti visų mokesčių mokėtojų sąskaita. Rinkos sąlygomis jokie verslai nėra apsaugoti nuo kainų bei klientūros pokyčių, ir nuostolių kompensavimo jiems niekas neužtikrina. Neaišku, kodėl vežėjų teikiamos paslaugos yra svarbesnės nei kitos (pvz., duonos kepimas, ryšio paslaugos, laikraščių leidyba).

2. Dėl dotacijų

Dotacijų teikimas ūkio subjektams yra planinės ekonomikos reiškinys. Rinkos sąlygomis jis yra nepagrindžiamas ir nepateisinamas. Bet kokių ūkio subjektų dotavimas yra valstybės "ūkininkavimo" apraiška, sudaranti nevienodas sąlygas konkurencijai, iškreipianti kainas, stabdanti privačią iniciatyvą bei tos ūkio šakos plėtotę.

Siūlymas : dotacijų teikimo vežėjams metodikos nenagrinėti, nes rinkos ekonomikos sąlygomis pats dotacijos teikimo faktas yra nelegalus, nepriklausomai nuo dotacijos nustatymo būdo. Nekalbant jau apie pačią skaičiavimo metodika, kuri yra bereikalingai sudėtinga (jeigu tikslas yra kompensuoti nuostolius su nustatytu rentabilumu, tai siūlomos metodikos esmė yra "dotacija"= "kaštai" - "pajamos" + "nustatytas rentabilumas") ir remiasi parametrais tiesiogiai neįtakojančiais paslaugos kokybės bei naudingumo keleiviams (t.y. reisų skaičius, maršruto ilgis, nulinė rida, 1 km ridos savikaina)

3. Dėl kompensacijų

Jei yra teikiamos kompensacijos, jas skirti reikia vartotojams, o ne gamintojams ar paslaugos teikėjams. Kompensacijų už lengvatas turinčių klientų aptarnavimą teikimas ūkio subjektams yra netiesioginė, bet visgi, valstybės kišimosi į rinką apraiška. Teikiant kompensacijas įmonėms, pažeidžiami rinkos santykiai kaip ir dotacijų atveju, tik ne taip akivaizdžiai. Kompensavimas vežėjams už tam tikros socialinės grupės keleivius susaisto pačią keleivinio transporto sistemą socialinių įsipareigojimų saitais ir stabdo jos natūralų vystymąsi, neleidžia naujiems paslaugos teikėjams įeiti į rinką bei konkuruoti kainomis.

Be to, kompensacijų skyrimo įmonėms atveju atsiranda papildomi kaštai, susiję su specialia lengvatas turinčių asmenų aptarnavimo apskaita bei kontrole.

Siūlymas : Jei įstatymas numato važiavimo išlaidų kompensavimą, jį skirti reikia ne vežėjams, o keleiviams, turintiems lengvatas.

Tokiu būdu:
1. Kompensacijų mokėjimas lengvatas turintiems keleiviams taptų socialinės (kaip ir dera), o ne transporto politikos dalimi.
2. Neišvengiamai tektų tiksliai apibrėžti asmenų, turinčių teisę į transporto lengvatas, sąrašą, remiantis socialiniais (o ne politiniais) kriterijais.
3. Galima būtų diferencijuoti kompensacijos sumą pagal lengvatininko kategoriją.
4. Lengvatos neįtakotų skirtingų vežėjų paslaugų kainos, netrukdytų įmonėms vystytis siekiant didesnio pelno, neįtakotų naujų vežėjų įėjimo į rinką.
5. Nereikėtų sudėtingo ir brangaus lengvatinių bilietų apskaitos mechanizmo.
6. Nereikėtų spausdinti specialių bilietų "su vandens ženklais, apsauginiu tinkleliu" ir pan.

Kompensacijos keleiviams gali būti mokamos dviem būdais: pinigais ir transporto bilietais.

3.1. Kompensacijos pinigais

Pirmu atveju kompensacijos dydį kiekvienai "lengvatininkų kategorijai" skaičiuoti taip:

(kompensuojamų kelionių skaičius) x (kompensuojama bilieto kaina)

Piniginės kompensacijos privalumai:

- paprasčiau ir pigiau įgyvendinama.
- lengvatas turintys keleiviai galėtų naudotis bet kurio vežėjo paslaugomis (nepriklausomai nuo "savivaldybės sudarytų sutarčių"), kas keleiviams reiškia patogumą, o vežėjams - konkurenciją.
- kompensacijų išmokėjimas pinigais neįtakotų susisiekimo poreikio: žmonės gavę pinigus, išleistų juos svarbiausiems savo poreikiams tenkinti - gal kelionei viešuoju transportu, gal taksi, o gal maistui.

Trūkumai:
galimi piknaudžiavimo atvejai, pvz., kai asocialių šeimų tėvai atima iš vaikų pinigus. Todėl nepilnamečiams galima būtų kompensaciją išmokėti transporto bilietais arba pinigais, tarpininkaujant mokyklai.

3.2. Kompensacija transporto bilietais

Antrojo būdo trūkumai:

1. Nesant vieningos bilietų sistemos, neįmanoma būtų aprūpinti kiekvieną žmogų jam reikalingu bilietų "rinkiniu".
2. Išmokant kompensacijas bilietais dirbtinai didinamas transporto poreikis kai kurioms kompensacijas gaunančių asmenų grupėms, o tuo pačiu ir visuminis transporto poreikis. Tuo būdu diskriminuojamos pakaitinės komunikacijos paslaugos (pvz. pašto, telefono) bei asmenys, negalintys naudotis transporto paslaugomis (pvz., nevaikščiojantys invalidai, atokių kaimų gyventojai), nors ir priklausantys remtinųjų kategorijai.

Jeigu keleivių pervežimui sudaroma sutartis tarp savivaldybės ir vežėjo, joje numatomi įsipareigojimai neturi sudaryti prielaidų riboti konkurenciją tarp vežėjų bei naujų vežėjų įėjimo į rinką. Akivaizdu, kad vežėjų rentabilumas sutartyje negali būti fiksuojamas.

Išvados

Siūlome: dotacijų vežėjams - atsisakyti visiškai, kompensacijas - jeigu skirti apskritai, tai ne vežėjams, o keleiviams ir ne transporto bilietais, bet pinigais.