LLRI kvietimu pirmą kartą į Lietuvą atvyksta garsus pasaulio ekonomistas iš Čilės Chose Pinera

Į šventinį 15-ojo Lietuvos laisvosios rinkos instituto gimtadienio minėjimą 2005 m. spalio 13 d. atvyksta garsus pasaulio ekonomistas, Čilės pensijų sistemos reformos architektas Chose Pinera (Jose Piñera). Svečias LLRI kvietimu Lietuvoje lankysis pirmą kartą ir šventinės vakarienės metu kalbės apie tikrąjį ir tariamą solidarumą kovojant su skurdu ir neteisingumu.

Chose Pinera yra buvęs Čilės Socialinės apsaugos ir darbo ministras. Jo vadovavimo metu Čilėje buvo parengta ir įgyvendinta pensijų sistemos reforma, paremta privačiu kaupimu, kurios pavyzdžiu pasekė ne viena pasaulio valstybė. Pasidalinti Čilės reformos patirtimi šį ekonomistą kvietė JAV prezidentai Bilas Klintonas ir Džordžas V. Bušas. Ch. Pinera taip pat dirbo Čilės išteklių ministru ir inicijavo konstitucinį kasybos įstatymą, įteisinusį nuosavybės teises šiame Čilei itin svarbiame sektoriuje. Jis taip pat buvo vienas iš pagrindinių 1980 m. Čilės Konstitucijos propaguotojų ir signatarų. Ch. Pinera yra Tarptautinio pensijų reformos centro įkūrėjas, kuriam šiuo metu vadovauja. Jis turi Harvardo universiteto ekonomikos daktaro laipsnį, yra 8 knygų ir daugybės straipsnių autorius. Jo darbai publikuoti daugelyje pasaulio leidinių, tokių kaip „The Wall Street Journal“, „The New York Times“, „The Washington Post“.

Kaip rašė „London Sunday Telegraph“, Chose Pinera yra pensijų srities Plačidas Domingesas. Griebkit, maldaukit, skolinkit ar pavokit bilietą, kad išgirstumėt jo kalbą“.

Rubrikoje „Skaitiniai“ pristatome jo straipsnį apie pensijų sistemos problemas Europoje.

LLRI rašinio konkursui "Laisvės studijos" pateikti 25 darbai

2005 m. liepos 1 d. baigėsi terminas, iki kurio studijuojantieji galėjo pateikti darbus Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) skelbtam laisvarinkiško rašinio konkursui "Laisvės studijos".

Iš viso konkursui buvo pateikti 25 darbai iš dvylikos Lietuvos ir užsienio mokslo įstaigų: Kauno technologijos universiteto, Vilniaus universiteto, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto, ISM, Vytauto Didžiojo universiteto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Vilniaus Pedagoginio universiteto, Lietuvos krikščioniškojo fondo aukštosios mokyklos, Kauno medicinos universiteto, Šiaurės Lietuvos kolegijos, Stokholmo ekonomikos mokyklos Rygoje ir Floridos universiteto.

Darbų nugalėtojai bus paskelbti ir apdovanoti 2005 m. rugsėjį.

LLRI rašinio konkurse galėjo dalyvauti studentai, taip pat savarankiškai neformaliai studijuojantys asmenys, ne jaunesni kaip 17 metų amžiaus ir neturintys mokslinio daktaro laipsnio. Studentai galėjo pateikti darbus, kurie buvo atlikti kaip studijų programos dalis.

Organizuodamas šį konkursą LLRI tikisi, kad jis paskatins tradiciją Lietuvos aukštosiose mokyklose nagrinėti asmens laisvę kaip reiškinį, kurį būtina suprasti aiškinantis socialinius ir ekonominius visuomenės dėsnius.

LLRI nagrinėja galimas euro įvedimo pasekmes

Analizuodamas vieno iš svarbesnių būsimųjų ekonominių įvykių padarinius Lietuvai, 2005 m. gegužės 27 d. LLRI surengė apvalaus stalo diskusiją „Svarbiausi iššūkiai Lietuvai stojant į euro zoną“. Renginyje institutas pristatė atliktą studiją apie euro įvedimo Lietuvoje pasekmes gyventojams ir verslo bendruomenei. Diskusijoje taip pat aptarti teigiami ir neigiami, trumpalaikiai ir ilgalaikiai prisijungimo prie euro zonos padariniai Lietuvos gyventojams, verslo bendruomenei, ekonomikai. Diskusijoje dalyvavo ekspertai, verslo, valdžios, žiniasklaidos ir NVO atstovai bei kiti besidomintys Lietuvos žygiu į euro zoną.

Anonsas: 2005 m. liepos 14 d. LLRI rengia antrą šios srities renginį „Vokietijos ir Lietuvos kelias link euro: patirtis ir perspektyvos“. Pasiremiant Vokietijos patirtimi bus įvertintos Lietuvos stojimo į euro zoną perspektyvos ir pagrindiniai iššūkiai, taip pat bus aptarta euro zonos ateitis po pastarojo meto politinių įvykių Europos Sąjungoje. Renginyje apie Vokietijos patirtį kalbės buvęs Vokietijos ekonomikos ministerijos valstybės sekretorius Klaus Bünger.

Pasvėrę visus Lietuvos narystės euro zonoje pliusus ir minusus, LLRI ekspertai padarė išvadą, kad euro įvedimas Lietuvoje turės teigiamos ekonominės įtakos šalies įmonėms ir gyventojams (mažės valiutų keitimo kaštai). Deja, šis įvykis atneš ir neigiamų pasekmių, nes atsiras neapibrėžtumas ir rizika dėl Europos centrinio banko (ECB) vykdomos politikos. Kiti svarbūs rizikos šaltiniai - kai kurių didžiųjų ES valstybių socialiniai įsipareigojimai, galintys neigiamai veikti euro vertę, ir tikėtinas euro zonos plėtros postūmis naujiems harmonizavimo projektams ateityje, tokiems kaip pelno mokesčio harmonizavimas.

Instituto nuomone, Lietuvos narystė euro zonoje bus naudinga šalies gyventojams tik tada, jei išliks valiutų konkurencija, ECB ir Europos centrinių bankų sistema ir toliau vykdys konservatyvią politiką ir, svarbiausia, politinis ES senbuvių dėmesys bus nukreiptas reformuoti dabartines ekonomines, demografinių ir socialinių realijų neatitinkančias struktūras.

Keturios nevyriausybinės organizacijos įkūrė Pilietinį aljansą prieš korupciją

2005 m. gegužės mėn. keturios nevyriausybinės organizacijos - Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI), „Transparency International“ Lietuvos skyrius, Žmogaus teisių stebėjimo institutas ir Pilietinės visuomenės institutas - remiami Jungtinės Karalystės Ambasados, įkūrė Pilietinį aljansą prieš korupciją, kuris siekia aktyviau dalyvauti antikorupcinėje veikloje ir ragina Lietuvos vyriausybę imtis realaus korupcijos prevencijos politikos įgyvendinimo.

Aljansas įkurtas bendro projekto „Vyriausybės korupcijos prevencijos politikos skatinimas: Lietuvos NVO aljanso kūrimas“ rėmuose. Projektu siekiama remti ir skatinti veiksmingą valdžios kovą su korupcija stiprinant ir įgyvendinant jos korupcijos prevencijos politiką.

Aljanso uždaviniai - skatinti būtinų sąlygų piliečių dalyvavimui kovoje prieš korupciją sudarymą, raginti iš esmės sustiprinti politikų ir valstybės tarnautojų etikos priežiūrą; raginti imtis ryžtingai kurti visuomenei atskaitingą modernią valstybės tarnybą ir skatinti užtikrinti reikiamas sąlygas profesionaliam STT ir kitų teisėsaugos institucijų darbui.

Projekto metu bus atlikti keli tyrimai, suorganizuoti susitikimai ir apvalaus stalo diskusijos su politikais, viešojo sektoriaus, atsakingų antikorupcinių tarnybų atstovais, įstatymų bei reglamentų leidėjais ir nevyriausybinių organizacijų atstovais siekiant juos įtraukti į plataus masto antikorupcinį judėjimą. Taip pat bus parengtos rekomendacijos, kurios, remiantis esama valstybinės korupcijos prevencijos politika, pateiks galimas priemones jos gerinimui.

LLRI užduotis šiame projekte - atlikti tyrimą „Elektroninė valdžia – atskaitomybės viešajame administravime sustiprinimo ir sąlygų piliečių dalyvavimui politinių sprendimų priėmime pagerinimo būdas“, kuriame bus analizuojama valstybės tarnautojų diskrecijos sumažinimo elektroninės valdžios priemonėmis ir piliečių dalyvavimo sprendimų priėmimo procese galimybė.

Projekto pradinius darbus planuojama baigti iki 2005 m. lapkričio mėnesio. Projektą pateikė ir administruoja „Transparency International“ Lietuvos skyrius. Projektą remia Didžiosios Britanijos ambasada Vilniuje.

15-asis LLRI tyrimas rodo augant rinkos dalyvių pesimizmą

2005 m. gegužės 3 d. institutas surengė spaudos konferenciją „Auga rinkos dalyvių pesimizmas dėl ekonomikos augimo ir reformų perspektyvų“, kurioje pristatė leidinį „Lietuvos ekonomikos tyrimas 2004/2005 (2)“, išleistą lietuvių-anglų kalbomis. Jame pateikiami jubiliejinio – 15-ojo - Lietuvos ekonomikos tyrimo rezultatai – rinkos dalyvių 2004 m. Lietuvos ekonomikos rodiklių vertinimai ir patikslintos prognozės 2005-iesiems.

2005 m. gegužės 11 d. LLRI taip pat surengė 15-ojo Lietuvos ekonomikos tyrimo šventinį pristatymą, skirtą šio tyrimo dalyviams ir instituto rėmėjams, norėdamas nuoširdžiai padėkoti už bendradarbiavimą ir ilgalaikę paramą rengiant šį tyrimą. Renginyje LLRI atstovai apžvelgė ekonomikos matavimo skaičiais problemas ir LLRI ekonomikos tyrimo raidą, svarbą ir vietą tarp kitų ekonomikos tyrimų. Taip pat buvo pristatytas naujasis –penkioliktasis – Lietuvos ekonomikos tyrimas.

Plačiau apie tai, ką rinkos dalyviai prognozuoja šiems ir kitiems metams – rubrikoje „Apžvalga“.

LLRI akiratyje – registrų sektoriaus reforma

Siekdamas paskatinti rinkos reformas registrų sektoriuje, 2005 m. birželio 9 d. LLRI surengė diskusiją ir spaudos konferenciją „Konkurencija registrų paslaugų rinkoje“, kuriose pristatė Valstybės registrų reformos galimybių studiją. Šiame darbe instituto ekspertai išnagrinėjo ir pasiūlė, kodėl ir kaip būtina reformuoti valstybės registrų sistemą, kad registrų paslaugos taptų efektyvesnės, labiau prieinamos vartotojams ir skaidresnės.

LLRI nuomone, reformuoti registrų sistemą būtina, nes tai skatintų žinių ekonomiką, didintų įmonių konkurencingumą ir ekonominę naudą gyventojams, priėjimas prie registruose kaupiamos informacijos taptų greitesnis ir paprastesnis.

LLRI studijoje nagrinėjami didžiausią komercinę vertę turintys registrai: nekilnojamojo turto, hipotekos, juridinių asmenų ir gyventojų. Tikėtina, kad jų pertvarka atneštų didžiausią potencialų efektą ir yra daugiausia prielaidų, kad atsirastų konkuruojančių paslaugų teikėjų.

Pagrindiniai instituto siūlomos pertvarkos principai yra keli. Pirma, būtina atskirti monopolines ir nemonopolines funkcijas, pvz., duomenų registravimas galėtų likti valstybės funkcija, o duomenų teikimas – pereiti į privačių bendrovių rankas. Antra, registrų sektoriuje būtina skaidri kainodara: monopolinės kainos turėtų būti kiek įmanoma pagrįstos kaštais, o nemonopolinės – nereguliuojamos. Trečia, registrų paslaugų vartotojai (biudžetiniai/ne biudžetiniai, socialiai remtini) turėtų būti traktuojami vienodai. Ketvirta, funkcijų vykdymą būtina perkelti į elektroninę terpę. Penkta, paslaugų teikimo sąnaudos ir procedūros turi būti minimalios (informacija renkama tik vieną kartą – integrali registrų sistema).

LLRI teigimu, teisinė bazė registrų sektoriaus reformai egzistuoja, liktų šie reformos įgyvendinimo darbai: registrų funkcijų atskyrimas, monopolinių paslaugų kainodara, reikalavimų registro paslaugų teikėjams nustatymas ir priežiūros bei ginčų sprendimo apibrėžimas. Labiausiai reformą vykdyti trukdo tai, jog menkai suvokiamas reformos poreikis, trūksta politinės valios (inicijuoti reformą), stiprūs grupių interesai (palaikant ir vykdant reformą).

Įgyvendinus LLRI siūlomą registrų sistemos pertvarką, būtų pašalintos nereikalingos procedūros ir lankymasis įvairiose institucijose, padidėtų registrų funkcionavimo saugumas ir atsakomybė prieš paslaugų naudotojus. Be to, būtų paskatintas informacijos platinimo verslas ir konkurencija jame, mažėtų sąnaudos ir paslaugų įkainiai, mažėtų paskatos vogti informaciją. Po siūlomos reformos įgyvendinimo Lietuva taptų ne sekėja, o lyderiu ir pavyzdžiu kitoms šalims.

Neseniai valstybei priklausantis Registrų centras pranešė, kad nuo 2005 m. liepos 4 d. Nekilnojamojo turto registro duomenys privačioms įmonėms bus teikiami maždaug tris kartus pigiau, kaip numato įsigaliojęs Vyriausybės nutarimas. Nauja tvarka numato, kad paieška kainuos 1 litą, o registro išrašas - 2 litus. Anksčiau už šias paslaugas reikėjo mokėti po 10 litų.

Taip pat artimiausiu metu bus suvienodinti Nekilnojamojo turto registro duomenų teikimo įkainiai valstybinėms institucijoms ir verslininkams. Anksčiau valstybinės institucijos šiuos duomenis gaudavo nemokamai arba labai pigiai.

LLRI iki galo palaikė mokesčių mažinimo idėją

Seimui svarstant plačiai visuomenėje diskutuotus mokesčių pakeitimus, LLRI dar kartą išsakė savo poziciją ir siūlymus, ragindamas politikus neįvedinėti naujų ir drąsiau mažinti gyventojų pajamų mokesčius. 2005 m. gegužės 10 d. institutas pateikė savo poziciją dėl Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisų, Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projekto ir Laikinojo verslo mokesčio įstatymo projekto Seimo frakcijoms ir Seimo nariams.

Gegužės 11 d. LLRI prezidentas Ugnius Trumpa dalyvavo Seimo Pirmininko Artūro Paulausko pasitarime su ekonomikos ir finansų ekspertais, kuriame buvo aptarti biudžeto balansavimo ir mokesčių keitimo klausimai. Dvi valandas trukusiame susitikime taip pat dalyvavo Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis, „Nord/LB“ analitikas Vadimas Titarenko ir ekonomistas Povilas Gylys.

Gegužės 12 d. vyko Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus pasitarimas su finansų ekspertais dėl mokesčių reformos, kuriame dalyvavo LLRI prezidentas Ugnius Trumpa. Po šio susitikimo finansų ekspertai užtikrino, kad alternatyvų naujam verslo mokesčiui tikrai yra.

Pateikti siūlymai dėl NVO veiklos gerinimo

2005 m. balandį Lietuvos laisvosios rinkos institutas baigė trijų mėnesių trukmės projektą „Palankių sąlygų NVO plėtrai Lietuvoje sukūrimas“, kurį finansavo Baltijos-Amerikos partnerystės programa. Šio projekto tikslas buvo padidinti nevyriausybinių organizacijų (NVO) gebėjimus ir matomumą (1) iškeliant į viešumą NVO problemas ir stiprinant NVO gebėjimus sėkmingai jas spręsti bei (2) suformuojant tinkamą visuomenės supratimą apie lobizmo ir nepriklausomo idėjų skleidimo, kurį atlieka NVO, skirtumus pateikiant rekomendacijas dėl teisinio reguliavimo tobulinimo.

Projekto metu buvo atlikti du tyrimai. Pirmas tyrimas apie teisinę aplinką visuomenės ir NVO dalyvavimo teisėkūros procese buvo pristatytas 2005 m. kovo 9 d. vykusiame seminare „Ar liks NVO teisėkūros nuošalyje?“ (darbas publikuojamas internete: http://www.lrinka.lt/Tyrimai/Kita/Teisekura.pdf).

Antrajame tyrime analizuojamos nevyriausybinių organizacijų buhalterinės apskaitos problemos, NVO veiklos ir apskaitos specifika, pateikiami galimi problemų sprendimo būdai. Darbas buvo pristatytas 2005 m. kovo 30 d. vykusioje diskusijoje (publikuojamas internete: http://www.lrinka.lt/Tyrimai/Apskaita/NVOa.pdf). Apibendrinęs diskusijoje išsakytas mintis, institutas pateikė pasiūlymus Finansų ministerijai ir VMI prie Finansų ministerijos dėl NVO atskaitomybių suderinamumo.

Abu šiuos tyrimus LLRI pristatė atskiruose leidiniuose, kurie buvo išplatinti visoms su šia sritimi susijusioms auditorijoms.

Pasiūlymai dėl rinkliavų atliekų surinkimo srityje

Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) jau keletą metų atkreipia dėmesį į problemas, susijusias su rinkliavų įstatymu. Viena iš aktualiausių problemų yra ta, kad rinkliavos yra naudojamos tais atvejais, kai jos arba nėra būtinos apskritai (kaip rinkos ribojimo priemonė), arba naudojamos vietoje apmokėjimo už paslaugas, teikiamas rinkoje. Pastarąjį požiūrį iliustruoja rinkliavos už atliekų surinkimą, numatytos Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnyje ir Rinkliavų įstatymo 11 straipsnyje.

Atsižvelgdami į tai, jog pastaruoju metu atskirose savivaldybėse išryškėjo problemos įgyvendinant vieną iš Atliekų tvarkymo įstatyme numatytų atliekų surinkimo variantų, o kitose savivaldybėse yra diskutuojama apie šią sistemą, Seimui svarstant Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymą, LLRI pateikė savo išvadas dėl šiame įstatyme numatytų atliekų tvarkymo būdų Seimo sudarytai darbo grupei. Apie šias išvadas institutas taip pat informavo visas Lietuvos savivaldybes, tikėdamasis, kad šios išvados padės joms įtvirtinti efektyvesnius ir vartotojams priimtinesnius atliekų surinkimo būdus.

LLRI išvados skelbiamos internete: http://www.lrinka.lt/Tyrimai/Mokest/Ati.phtml/.

Laisvės nuo mokesčių diena šiemet atėjo gegužės 5-ąją

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) atlikti skaičiavimai rodo, kad šiemet Laisvės nuo mokesčių diena Lietuvoje šiek tiek priartėjo ir išaušo gegužės 5 d. 2005 metais Lietuvos gyventojai, verslo įmonės ir organizacijos turėjo dirbti 125 dienas, kad išlaikytų sparčiai augantį valstybės aparatą ir valstybės žinioje tebesančias veiklas.

Laisvės nuo mokesčių diena – tai simbolinė diena metuose, kai vidutinis mokesčių mokėtojas nustoja dirbti valdžiai ir pradeda dirbti savo paties ir savo šeimos gerovei. Tai yra santykinės mokesčių naštos rodiklis, parodantis, kokią žmogaus sukuriamų gėrybių dalį paima valdžia ir perskirsto per nacionalinį biudžetą ir nebiudžetinius fondus.

LLRI mokesčių naštą skaičiuoja kaip visų prognozuojamų valstybės mokestinių pajamų ir bendrojo nacionalinio produkto santykį, remdamasis pasaulyje pripažinta metodika. Ji naudojama apskaičiuojant Laisvės nuo mokesčių dieną JAV, Kanadoje, Didžiojoje Britanijoje, Lenkijoje ir kitose šalyse. Apskaičiuojant mokesčių naštą pagal šią metodiką nėra įtraukiamos piniginės išlaidos ir laiko sąnaudos, susijusios su mokesčių administravimu, bei valstybės skolinimasis, kuris Lietuvoje kasmet didėja ir gali virsti mokesčių našta ateityje.

Šiemet Laisvės nuo mokesčių diena atėjo 3 dienomis anksčiau nei 2004 m., tačiau tai toli gražu nerodo, jog lietuviai pradėjo mokėti mažiau mokesčių. Šiemet valstybės funkcijoms finansuoti mokesčių absoliučia suma bus surinkta daug daugiau nei pernai. Dėl išaugusio sukurto bendrojo nacionalinio produkto santykinė (!) mokesčių našta sumažės - nuo 35,1 proc. 2004 metais iki 34,1 proc. šiemet. Tuo tarpu absoliuti mokesčių našta padidės - 2004 metais sudariusi 17,7 mlrd. litų, 2005-aisiais sudarys net 19,4 mlrd. litų.

LLRI Laisvės nuo mokesčių dieną pradėjo skaičiuoti 1993 metais. Nuo tada ji gana sparčiai tolo, o po 1998 metų mokesčių naštos augimo tempas sulėtėjo. Jei 1993 metais Laisvės nuo mokesčių diena atėjo balandžio 13 dieną, tai 1995 metais – jau balandžio 27 dieną, 1998 metais – gegužės 13 dieną, 1999 ir 2000 metais – gegužės 16 dieną. Nuo 2001 metų Laisvės nuo mokesčių diena ėmė artėti - gegužės 15-oji, 2002 metais – gegužės 4-oji, 2003 metais – gegužės 3-ioji, o nuo 2004 metų vėl pradėjusi tolti - gegužės 8-oji, šiemet ji vėl artėja – gegužės 5-oji.

LLRI atstovai darbo grupėse

Nuo 2005 m. balandžio mėnesio LLRI viceprezidentas dr. Remigijus Šimašius dalyvauja Seimo darbo grupėje, kuri Seimo valdybos iniciatyva buvo sudaryta Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įstatymo projektui parengti. Įstatymo pataisas grupė turėtų parengti iki 2005 m. vasaros pabaigos.

Institutas dar 2002 m. Seimui teikė savo pastabas ir pasiūlymus dėl Šilumos ūkio įstatymo projekto (http://www.lrinka.lt/Tyrimai/Verslas/Sildist.phtml), o šiuo metu aktyviai dalyvauja minėtos darbo grupės darbe, siekdamas supaprastinti reguliavimą ir leisti konkurencijai plėtotis šilumos tiekimo srityje.

LLRI viceprezidentė dr. Guoda Steponavičienė šiuo metu dalyvauja tarpžinybinėje Ūkio ministerijos darbo grupėje (Vidaus rinkos darbo grupės paslaugų pogrupis), kurios tikslas – suformuluoti Lietuvos poziciją ir pastabas dėl ES paslaugų direktyvos projekto.

2005 m. pradžioje, gilindamasis į Lietuvai svarbius Europos Sąjungos institucijų rengiamus teisės aktus, LLRI išnagrinėjo Europos Komisijos pateiktą Paslaugų direktyvos projektą, kuria siekiama panaikinti kliūtis laisvam paslaugų judėjimui tarp ES šalių, o suformuotą poziciją sausį pateikė Lietuvos ūkio ministerijai, Lietuvos atstovams Europos Parlamente, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai bei Seimo Europos reikalų komitetui. (http://www.lrinka.lt/Tyrimai/Verslas/Eptdir.phtml).

Be to, siekdamas palaikyti paslaugų direktyvos projektą, LLRI subūrė 15 Europos nevyriausybinių organizacijų, kurių vardu pasirašyta peticija vasario 17 d. buvo įteikta Europos Komisijai, Europos Parlamento nariams ir Ministrų Tarybai.