Šiame straipsnyje vertinamas paskutinysis Vyriausybės mokesčių keitimo planas, kuriame numatyta gyventojų pajamų mokestį mažinti iki 27 proc. nuo kitų metų vidurio, o dar po metų – iki 24 proc., įmonių kelių mokestį laikinai keisti „solidarumo“ mokestį ir įvesti naują – gyventojų nekilnojamojo turto - mokestį, kuris būtų taikomas komerciniais tikslais naudojamam turtui. Komentarą publikavo naujienų agentūra „Elta“.

Populiaru sakyti, kad mokesčiai ir mirtis - tai du dalykai, kurių neišvengsi. Tačiau jeigu ir taip, tai nereiškia, jog medicina, galinti atitolinti mirtį, ar ekonominė politika, galinti sumažinti mokesčius, yra beprasmės.

Ir viena, ir kita turi prasmę. Ir vienai, ir kitai keliame veiksmingumo reikalavimus. Kaip medicina turi "nenugydyti", o kiek įmanoma pagydyti, taip ir valstybės ekonominė politika turi užtikrinti kuo geresnes valstybės paslaugas už kuo mažesnę kainą (mokesčius), o ne atvirkščiai. Kaip šiuos kriterijus atitinka penktadienį paskelbtas valdančiosios koalicijos politinės tarybos pareiškimas dėl mokesčių reformos ir ar siūlomi mokesčių receptai atitinka ekonomikos ligą?

Ekonomikos sveikata ir mokesčių receptai

Pirmiausia apie ligą. Labai sergančia Lietuvos ekonomikos nepavadinsi - ekonomikos augimas jau kurį laiką vienas sparčiausių Europoje, eksportas ir žmonių pajamos didėja, infliacija, jei ir yra, tai nedidelė, pinigai stabilūs. Tiesa, neretai žmonės darbo ieškosi kitur ir išvyksta, tačiau ko kito galima tikėtis, jei mes, net ir besivydami kaimynes iš Europos Sąjungos, gerovės lygiu vis dėlto atsiliekame.

Yra Lietuvos ekonomikoje ir tikrai rimtų ligų - pensijų, sveikatos, švietimo sistemos, kaip ir pas kaimynus, nors ir funkcionuoja, tačiau jau šlubuoja, ryškėja gangrenos požymiai (lėšų trūkumo, neefektyvumo, darbuotojų emigracijos ir streikų fone tai šiandien ypač akivaizdu sveikatos srityje). Be to, turime būti sveikesni už kitus, nes juk tenka vytis.

Deja, verslui ir produktyviausiems žmonėms motyvų dirbti Lietuvoje, o ne kitur, ne tiek jau daug. Dar nesame tokie turtingi kaip kaimynai Vakarų Europoje ir jau nebesame tokie veržlūs, nebesiūlome tokių gerų sąlygų kaip kaimynai iš Centrinės Europos. Vien ko vertas mokesčių darbo jėgai palyginimas, kai Lietuvoje jie iki šiol - 33 proc., o nemaža dalis šalių, įskaitant artimiausius kaimynus, juos turi nuo 13 iki 24 procentų.

Išvada akivaizdi - norime būti patrauklūs, turime pasiūlyti patrauklią mokestinę aplinką, tai yra mažus, paprastus mokesčius ir jokių siurprizų. Bent jau žodinių siurprizų dėl mokesčių per pastarąjį pusmetį turėjome nemažai, tačiau šiandien visuomenei jau pateiktas planas, kuris, tikėtina, gal ir bus realizuotas. Taigi kokias geras ir kokias blogas naujienas Lietuvai pateikė ekonominės politikos vadai?

Geros naujienos

Pagrindinė gera naujiena yra ta, kad vis dėlto bus pastebimai mažinamas gyventojų pajamų mokestis. Numatytą 6 procentinių punktų sumažinimą pajus verslas, tačiau dar labiau - darbuotojai ir vartotojai. Taip pat gerai tai, kad, atrodo, atsisakyta neperspektyvios minties naikinti vieną iš svarbiausių Lietuvos mokesčių sistemos privalumų - proporcinius (o ne progresyvinius) mokesčius. Keistai būtume atrodę, jei, Baltijos šalių pavyzdžiu beveik masiškai pasekus kitoms Europos valstybėms, patys pasuktume priešinga kryptimi ir įvestume progresyvinius mokesčius. Džiugu, jog nebuvo nuspręsta kėsintis ir į pagrindinį Lietuvos konkurencinį pranašumą - mažesnį nei kitur įmonių pelno mokestį.

Blogos naujienos

Geros naujienos - labai reikšmingos ir sveikintinos. Tačiau jei jau pradėjome lenkti pirštus, tai blogoms naujienoms jų užlenksime netgi daugiau. Visų pirma, pajamų mokesčio mažinimas toli gražu ne radikalus, kaip linkusi komentuoti pati Vyriausybė, o tik toks, kuris leistų prisivyti Latviją ir Estiją. Be to, jei mokesčių reformos tikslas yra padidinti Lietuvos konkurencingumą ir žmonių pajamas, tai kam mokesčių mažinimą "kompensuoti" kitais mokesčiais? Deja, ir taip nuosaikaus mokesčių mažinimo efektas tampa dar mažiau reikšmingas dėl įvedamų naujų mokesčių apyvartai ir turtui. Net jei kalbėtume apie "kompensacines" priemones, buvo nueita valdžiai, bet ne žmonėms palankesniu keliu. Rinkos santykius iškraipančios lengvatos liko, o nauji mokesčiai kažkodėl įvedami. Viską susumavus paaiškėja, kad nuo kitų metų mokesčiai netgi apskritai nemažės.

Neužmirškime ir to, jog vadinamasis "solidarumo" mokestis yra ne kas kita, kaip pervadintas kelių mokestis, kuris ne tik tampa nemaloniu siurprizu verslui, bet ir yra draudžiamas Europos Sąjungos direktyvomis. Šį faktą akivaizdžiai supranta ir valdžia, nepateikusi nė vieno savo teisėtumą pagrindžiančio argumento. Tačiau ji nesibodi pagrasinti, kad jei Europos teisingumo teismas mokestį pripažintų teisėtu, tai taptų pagrindu mokesčio galiojimą pratęsti ar mokestį padidinti. Iš šių pareiškimų galima išgirsti ir daugiau - jei teismas mokestį pripažins neteisėtu, vargu ar sulauksime ir vėlesniam laikui numatyto gyventojų pajamų mokesčių mažinimo.

Krenta į akis, kad mokesčių mažinamas kiek įmanoma atidedamas, o didinimas - kiek įmanoma priartinamas. Štai gyventojų pajamų mokesčio mažinimas vyks tik nuo 2006 metų vidurio, o kita mažinimo porcija atidėta kadencijos pabaigai - 2008 metų sausio 1 dienos. Nemaloniai nuteikia ir tai, kad net nedeklaruojama, jog valstybė sumažins savo apetitą ir toliau auginti savo biudžetą, kuris ir taip nuolat drastiškai auga, kad už tai, ką išleidžia, savo piliečiams bandys nupirkti geresnes paslaugas. Tokiu atveju kyla įtarimas, jog bet kuriai valstybinei sistemai ėmus labiau braškėti bus ir toliau susilaikoma nuo jos reformos, tačiau bus pasiūlytas naujas, jei ne "solidarumo", tai koks nors "gerumo" ar "nuoširdumo" mokestis.

Ką gauname ir ko ne

Verta pasidžiaugti, kad mokesčių perstumdymui pasirinktas ne pats blogiausias variantas, kuris, jei bus įgyvendintas, ilgainiui leistų labai neatsilikti nuo kaimynų. Tačiau netinkamų vaistų - aukštų mokesčių dozės sumažinimas, iš dalies pakeičiant ją kitais netinkamais (ir netgi Europos Sąjungoje uždraustais) vaistais - ne geriausias sprendimas Lietuvos ekonomikai. Tai nebus esminis lūžis gerinant Lietuvos ekonomikos perspektyvas.

Kad vėl taptume ekonomine prasme pažangiausi, būtina mažinti pajamų mokesčius iki tokio lygio, kaip tai padarė Rusija, Ukraina, Serbija, Rumunija, Slovakija, tai yra iki maždaug 15 proc. ir nedidinti kitų mokesčių. Tai, kartu su ekonominės veiklos sąlygų gerinimu ir biudžeto išlaidų nedidinimu bei efektyvinimu, Lietuvą galėtų paversti pažangiausia Europos valstybe ir sudarytų sąlygas ekonomikos ir gerovės augimui.

Jei tokių žingsnių bus ir toliau vengiama, gali tekti konstatuoti, kad dėl pritaikytų priemonių ligonis vaikščios, tačiau laiptais galės užlipti ne aukščiau kaip į pirmą aukštą.

© Šis komentaras yra Lietuvos naujienų agentūros ELTA ir LLRI bendro projekto dalis. Cituojant nuoroda į LLRI ir ELTA būtina.