Kovo mėnesio pradžioje Vyriausybės strateginio komiteto posėdyje buvo pristatyti Saulėtekio laikinosios mokesčių darbo grupės, kuriai vadovauja LLRI viceprezidentė Rūta Vainienė, pasiūlymai dėl mokesčių problemų sprendimo. Pirmojoje pasiūlymų grupėje buvo identifikuotos 35 mokesčius reglamentuojančių teisės aktų problemos. Daugelis neatidėliotinų sprendimų yra susiję su pelno mokesčiu, pridėtinės vertės mokesčiu bei mokesčių administravimu. Pristatymo metu daug diskusijų sukėlė ne tik "sunkūs" sprendimai, pvz., investicijų neapmokestinimas, bet ir tokie pribrendę pakeitimai, kaip beviltiškų skolų pripažinimas ar PVM nuostatų derinimas prie ES reikalavimų.

Po ilgų diskusijų Vyriausybės atstovai pripažino, kad problemos egzistuoja, ir iš esmės pritarė siūlomiems pokyčiams. Tačiau pačių sprendimų verslo visuomenei dar teks palaukti, nes Finansų ministerija buvo įpareigota įvertinti mokesčių pakeitimų pasekmes biudžetui ir pateikti savo pasiūlymus dėl problemų sprendimo terminų. Pateikiame darbo grupės identifikuotų opiausių problemų bei siūlomų jų sprendimo būdų sąvadą. Visą problemų ir pasiūlymų sąrašą galima rasti LLRI interneto svetainėje adresu http://www.lrinka.lt/Tyrimai/Mokest/Sauletekis.phtml.

1. Juridinių asmenų pelno mokestis

1.1. Apskaitą tvarkant kaupimo metodu, pajamos pripažįstamos uždirbtomis išrašius sąskaitą-faktūrą. Tačiau esti atvejų, o ekonominio nuosmukio metu tokių atvejų daugėja, kuomet paslaugą ar prekę gavęs asmuo už jas nesumoka. Apmokestinimo tvarka įsipareigojimų nevykdymo atveju yra nepalanki įplaukų negavusiai įmonei. Beviltiškos skolos nėra pripažįstamos sąnaudomis, todėl jos yra apmokestinamos pelno mokesčiu. Įmonė nukenčia du kartus - ji ne tik negauna pajamų, bet ir turi iš kažkur paimti lėšų pelno mokesčiui sumokėti. Dėl šios ydingos tvarkos pažeidžiami įmonių pinigų srautai, gali nukentėti darbuotojai bei tiekėjai. Taip užsukama įsiskolinimų grandinė.

Siūloma: Pripažinti beviltiškas skolas mažinančiomis apmokestinamąjį pelną. Apibrėžti beviltiškos skolos sąvoką. Skola laikyti beviltiška, kuomet tenkinama bent viena iš pateiktų sąlygų:

a) skolininkui paskelbtas bankrotas,
b) jis išregistruotas iš registro,
c) fizinis asmuo miręs, dingęs be žinios ar kali,
d) skola nesumokama per 6 mėnesius nuo sąskaitos išrašymo arba skolininkas raštu pranešė apie negebėjimą grąžinti skolos. Šios sąlygos taikomos tiek Lietuvos, tiek užsienio skolininkams.

1.2. Visi komerciniai santykiai su mažų mokesčių šalimis, įskaitant prekių pirkimą, yra apmokestinami 24 procentų tarifu, neatskaitant jokių sąnaudų (apmokestinama apyvarta). Diskriminuojami legalūs santykiai su šalimis, įtrauktomis į mažų mokesčių šalių sąrašą. Norintys sumažinti mokesčius apeina diskriminacinį tarifą, o diskriminacinio mokesčio našta tenka normaliems ekonominiams santykiams tarp šalių.

Siūloma: Sumažinti išmokų į mažų mokesčių šalis mokesčio tarifą iki 15 procentų. Patikslinti įstatymo formuluotę dėl "mažesnių mokesčių" šalių. Susiaurinti apmokestinimo objektus, neapmokestinant prekių apyvartos. Neplėsti mažų mokesčių šalių (zonų) sąrašo.

1.3. Nepagrįstai ribojamas įmonių grynojo pelno paskirstymas. Nelogiška skolintų lėšų, skirtų Nustatyta investicijos atėmimo tvarka, kuomet investicija pripažįstamas tik materialus ilgalaikis turtas, stabdo technologinę pažangą. investicijoms, apskaičiavimo komerciniuose bankuose tvarka. Pirmasis būdas investicija nelaiko turto, įsigyto iš skolintų lėšų. Lengvieji automobiliai nepripažįstami investicija antruoju investicijos skaičiavimo būdu. Dviprasmiška padėtis dėl remonto, viršijančio 50 procentų turto vertės, pripažinimo investicija.

Siūloma: Nustatyti vieną investicijos atėmimo būdą, jame integruojant geruosius abiejų dabar taikomų būdų aspektus bei eliminuojant diskriminacinius. Todėl būtina:

a) atsisakyti reikalavimo dalį pelno skirti į nepaskirstytinuosius rezervus;
b) investicija turi būti laikomas einamaisiais metais įsigytas ir apmokėtas arba praeitais metais įsigytas, o einamaisiais metais apmokėtas ilgalaikis materialus ir nematerialus turtas;
c) investicijos sąvoką pakeisti ir papildyti nematerialiu turtu (programine įranga ir pan.);
d) lengvuosius automobilius ir žemę laikyti investicija;
e) investicija pripažinti remonto išlaidas, viršijančias 50 proc. turto vertės;
f) ilgalaikio turto amortizaciją taikyti ir mokestiniais tikslais.

1.4. Iš apmokestinamojo pelno leidžiama minusuoti tik dalį (50 procentų) realių reprezentacijos sąnaudų, todėl pusė sąnaudų yra apmokestinama, sukuriamos motyvacijos fiktyviai išlaidauti. Siūloma: Panaikinti reprezentacijos sąnaudų ribojimą 50 procentų nuo faktinių išlaidų ir palikti tik vieną apribojimą - apyvartos procentu.

1.5. Nenustatyta, kokiam turtui nuo 2000 metų sausio 1 dienos gali būti taikomi naujieji nusidėvėjimo normatyvai. Įsigijus turtą 1999 metų pabaigoje, jam taikomi senieji normatyvai, o analogiškam turtui, įsigytam 2000 metais, taikomi nauji nusidėvėjimo normatyvai.

Siūloma: Nustatyti, kad iki 2000 metų sausio 1 dienos įsigytam turtui pasirinktinai būtų taikomos senos arba naujos nusidėvėjimo normos, nesilaikant 3 metų termino reikalavimo

1.6. Komandiruočių sąnaudų ribojimas trukdo normaliai organizuoti verslą tam tikrose srityse (ribojama komandiruotės trukmė, neleidžiama apmokėti tam tikrų transporto išlaidų ir pan.)

Siūloma: Komandiruočių sąnaudų pripažinimo tvarką pakeisti, panaikinant dirbtines kliūtis, tačiau išlaikant pagrindinius ribojimus bei nesukuriant sąlygų mokesčių vengimui.

2. Pridėtinės vertės mokestis

2.1. Nepagrįstas reikalavimas mokėti PVM nuo nesukurtos pridėtinės vertės tuo atveju, jei įmonei neapmokama už jos prekes ar paslaugas (beviltiškos skolos - jei įmonė faktiškai neuždirbo pajamų).

Siūloma: Daugumoje Europos šalių įmonės nemoka PVM nuo beviltiškų skolų, tai yra, kai paaiškėja, kad skola tampa beviltiška, pardavimo PVM mažinamas ir jo nebereikia sumokėti į biudžetą. Nustatyti metodiką, pagal kurią skolos pripažįstamos beviltiškomis, ir leisti įmonėms koreguoti priskaičiuotą pardavimo PVM, tenkantį beviltiškoms skoloms, sumažinant mokėtiną į biudžetą PVM.

2.2. Pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius įstatymus Lietuvos įmonė, suteikusi užsienio kompanijoms paslaugas Lietuvos teritorijoje, turi priskaičiuoti ir sumokėti 18 proc. PVM, kurio užsienio kompanijos negali atgauti. Be to, savo šalyje užsienio kompanijos dar kartą turi sumokėti importo PVM nuo gautų paslaugų. Tokia paslaugų apmokestinimo tvarka neatitinka ES direktyvų ir sukelia problemas tiek Lietuvos, tiek užsienio įmonėms, stabdo eksporto plėtrą.

Siūloma: PVM įstatymą papildyti paslaugų atlikimo vietos sąvoka, kurios apibrėžimas atitiktų ES 6 direktyvą. 0 proc. tarifu apmokestinti paslaugas, suteiktas užsienio kompanijoms bei asmenims.

2.3. Vertybinių popierių apyvarta yra laikoma PVM mokesčio objektu. Apyvarta įtraukiama į PVM deklaracijos 13 eilutę (neapmokestinamos prekės ir paslaugos) nepagrįstai padidina į biudžetą mokėtino PVM sumą.

Siūloma: Vertybinių popierių apyvartos nelaikyti PVM objektu.

3. Mokesčių administravimo įstatymas

3.1. MAĮ numato mokesčių administratorių teises, tačiau turėtų būti numatytas ir kontroliuojančių pareigūnų neteisėtų veiksmų padarytos materialinės žalos atlyginimo mechanizmas.

Siūloma: Suvienodinti delspinigius, skaičiuojamus mokesčių mokėtojui ir mokesčių administratoriui. Nustatyti mokesčio administratoriaus atsakomybę už neteisėtą mokesčių išieškojimą, sąskaitos areštą, pinigų išieškojimą ar veiklos sustabdymą.

3.2. Baudos, susijusios ne su mokesčio mokėtojo padaryta žala, o su jo apyvarta, sudaro sąlygas "numarinti" įmones, o ypač diskriminuoja įmones, kurių apyvarta dėl veiklos specifikos yra ypač didelė.

Siūloma: Keisti baudų apskaičiavimo tvarką ir dydžius, nustatant, kad bauda siejama su nesumokėtų mokesčių dydžiu arba fiksuota suma, jei neįmanoma įvertinti žalos dydžio.

3.3. Mokesčių administratoriui suteikti įgaliojimai be teismo sprendimo areštuoti mokesčio mokėtojo turtą sudaro prielaidas mokesčio mokėtojo šantažui, korupcijai bei neteisėtoms priemonėms, nebūtinam turto areštui (kuomet nėra pavojaus, kad turtas gali būti nuslėptas ar išeikvotas), įmonės patiria neatlyginamus nuostolius.

Siūloma: Įteisinti mokesčio mokėtojo turto areštą tik esant teismo sprendimui. Nustatyti atvejus, kuomet mokesčių administratorius gali laikinai apriboti disponavimą mokesčio mokėtojo turtu.

3.4. Mokesčių mokėtojai tikrinami nuolatos, o tai trukdo jiems planuoti bei organizuoti tiesioginę įmonės veiklą.

Siūloma: Nustatyti automatizuotos bei nuasmenintos atrankos principus, užkirsti galimybę tikrinti įmonės veiklą už tą patį laikotarpį (išskyrus atvejus, kai tikrinimas vykdomas teisėtvarkos institucijų pavedimu).

3.5. Mokestinių ginčų komisija atitolina mokesčio mokėtojo kelia į teismą, sudaro sąlygas nepagrįstai vilkinti klausimo sprendimą, MGK - tendencinga ir priklausoma struktūra. Teritorinė apeliacijų grandis neefektyvi ir nelogiška - ji tikrina savo sprendimus.

Siūloma: Nustatyti, kad Mokestinių ginčų komisijos sprendimai privalomi mokesčių inspekcijai arba spręsti Mokestinių ginčų komisijos reikalingumo klausimą. Panaikinti teritorinę apeliacijų grandį.

3.6. Mokesčių administratorių materialinis skatinimas netikslių mokesčių įstatymų aplinkoje kuria paskatas tendencingai taikyti įstatymus, neteisėtai bausti mokesčių mokėtojus.

Siūloma: Panaikinti materialinį mokesčių administratorių skatinimą ir materialinės bazės plėtimą iš išieškotų sumų. Alternatyva - panaikinti tik mokesčių administratorių skatinimą.

4. Akcizai

4.1. Akcizais apmokestinamos "netradicinės" prekės, tos, kurioms kitose šalyse netaikomas akcizas.

Siūloma: Atsisakyti akcizų gaminiams su cukrumi, prabangiems automobiliams, elektrai bei kitoms prekėms.

4.2. Eksportuojant akcizais apmokestinamas prekes reikalaujama papildomai pagrįsti prekės eksportą - užsienio muitinių patvirtinimu apie importą. Lietuvos teisės aktai neprivalomi užsienio įstaigoms, apsunkinamas eksportas.

Siūloma: Supaprastinti akcizais apmokestinamų prekių pripažinimo eksportuotomis procedūrą, ją sulyginant su kitų prekių eksporto procedūra.

4.3. Eksportuojant akcizines prekes, reikalaujama garantijų, kurias suteikti išgali ne visos eksportuojančios įmonės.

Siūloma: Supaprastinti garantijų pripažinimo tvarką

5. Kelių mokestis

Kelių mokesčiu apmokestinamos negautos pajamos - beviltiškos skolos.

Siūloma: Numatyti sumokėto kelių mokesčio grąžinimą, jei skola pripažinta beviltiška pagal JAPMĮ.

6. Nekilnojamo turto mokestis

Netiksliai apibrėžtas apmokestinimo objektas, apmokestinama nebaigta statyba.

Siūloma: Būtina tikslinti mokesčio objekto apibrėžimą, nustatant, kad nebaigta statyba nėra mokesčio objektas.

7. Fizinių asmenų pajamų mokestis

7.1. Paveldimo ar dovanojamo turto pajamos apmokestinamos pagal Paveldimo ar dovanojamo turto įstatymo nuostatas ir Fizinių asmenų pajamų mokesčio nuostatas. Mokesčio tarifas yra diferencijuotas, sunkiausiai apmokestinant 10 - 30 tūkst. litų vertės dovanas.

Siūloma: Viso paveldimo ir dovanojamo turto apmokestinimą reglamentuoti vienu įstatymu - Paveldimo ir dovanojamo turto mokesčio. Nustatyti neapmokestinamą minimumą - 10 000 litų. Dovanas, viršijančias šią sumą, apmokestinti vieningu tarifu.

7.2. Neaiškus pajamų natūra apibrėžimas ir pajamų gavimo momentas, o nuo to priklauso mokesčio dydis. Mokesčių inspekcijos skirtingai traktuoja pajamų natūra sąvoką, nesilaikoma Vyriausybės nutarimo nuostatų.

Siūloma: Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinajame įstatyme apibrėžti pajamas natūra bei jų gavimo momentą. Nustatyti, kad pajamos natūra apmokestinamos tik tuomet, jei tai yra gautas atlyginimas už darbą ar paslaugą. Neapmokestinti tų pajamų natūra, kurios yra gautos be mokesčio mokėtojo sutikimo ir valios.

7.3. Skirtingas juridinių asmenų ir juridinio asmens teisių neturinčių medicinos įmonių, finansuojamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, apmokestinimas: juridiniai asmenys nemoka pelno mokesčio, juridinio asmens teisių neturinčios įmonės - moka.

Siūloma: Suvienodinti juridinių asmenų ir juridinio asmens teisių neturinčių įmonių apmokestinimo sąlygas, nustatant, kad juridinio asmens teisių neturinčių įmonių paslaugos, finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, neapmokestinamos.