Pakeitus pajamų mokesčius reglamentuojančius įstatymus, 1997 metų liepą buvo apmokestintos visų rūšių išmokos mažų mokesčių šalyse registruotoms įmonėms. Kaip teigia šio apmokestinimo ideologai, pagaliau bus pakirpti sparneliai mokesčių vengiančioms įmonėms.

Tai, kad laikraščių puslapiai mirgėte mirga pasiūlymais steigti įmonę ir atidaryti sąskaitą ofšoruose, yra prasmingas reiškinys. Jis rodo, kad šalies mokesčių sistemoje kažkas yra negerai, kažkas verčia verslą migruoti, beieškant ramesnio prieglobsčio. Paslaptingasis kažkas yra dideli ir sudėtingi mokesčiai, tarsi iš gausybės rago besiliejančios nesuprantamos mokesčių taisyklės, nepakeliamos baudos už pažeidimus, kurių mokesčių labirintuose niekaip neišvengsi. Vienu žodžiu - nepakeliama mokesčių ir reguliavimų našta. Deja, valdžiai žinutės laikraščiuose sako ką kita: piliečiai vengia mokesčių. Nors žodis "vengimas" čia ne visai tinka - juk mokesčius siekiama sumažinti legaliais būdais.

Valdžia nusprendžia ryžtingai užkirsti kelią tiems, kurie brangina savo darbu sukurtą gerovę ir siekia apsaugoti ją. Užuot pripažinusi problemos priežastį - nevykusius mokesčius, besaikį reguliavimą - ir bent pirštą pajudinusi ją pašalinti, valdžia su mokesčių vengėjais "susitvarko" pačiais žiauriausiais ir trumparegiškiausiais būdais. Ji tiesiog apmokestina bet kokius piniginius santykius su ofšorais, taip tikėdama vieną kartą ir visiems laikams išgyvendinti "masinį" mokesčių vengimą.

Kas jie - ofšorai?

Kiekvienas žmogus, kiekviena šalis ieško vietos po saule. Bepigu toms, kurias apdovanojo motina gamta - gausiais gamtos ištekliais, puikiu klimatu ir gražia gamta. Tokių išteklių neturinčios šalys nišą susirado savo proto ir kitų neapdairumo dėka. Mažų mokesčių šalys (ofšorai) niekuomet nebūtų atsiradusios, jei nebūtų didelių mokesčių šalių. Jos pasiūlė savo paslaugą - galimybę sumažinti produkto kaštus, legaliai sumažinti mokesčius ir apsaugoti savo turtą. Vėliau šias paslaugas pradėjo siūlyti ne tik egzotiški salynai, bet ir labai europietiškos šalys, pavyzdžiui, Liuksemburgas, Lichtenšteinas, Airija, Vengrija. Mažų mokesčių šalių tarpe yra ir Europos Sąjungos narių ir kandidačių jomis tapti. Mažų mokesčių šalys pasirašo dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis su kitomis pasaulio valstybėmis, sugebėdamos išsiderėti palankias sąlygas. Nuo kitų valstybių jos skiriasi tik mažais mokesčiais, nustatomais toje šalyje ūkinės komercinės veiklos nevykdančioms įmonėms.

Mažų mokesčių patrauklumas ir potencialas pastaruoju metu auga. Tai sąlygoja ir didėjantys kitų šalių mokesčiai, nestabili jų politinė ar ekonominė padėtis bei technikos pažanga, atverianti tarptautinio verslo sienas. Kasmet mažų mokesčių šalyse įregistruojama apie 130 tūkstančių įmonių. Savo dukterines kompanijas ar padalinius juose turi visos garsiausios ir garbingiausios pasaulio įmonės, tokios kaip Merrill Lynch, Lloyds, City bankai ir daug daug kitų. Ofšorinių įmonių vertybiniais popieriais prekiaujama pasaulio biržose, o informaciją apie jų kursus galima rasti kiekviename Financial Times numeryje.

Pasaulis pripažįsta mažų mokesčių šalis, nes nėra jokių priežasčių elgtis kitaip. Juk mažų mokesčių šalys neslepia nusikaltėlių, kuo nuosekliai yra įtikinėjami Lietuvos žmonės, ir nevykdo agresyvios politikos. Nepaprastai dažnai ofšorai nepagrįstai kaltinami už mūsų pačių klaidas, už mūsų pačių nesugebėjimą atskirti gera nuo blogo, legalų nuo kriminalinio, dorą nuo sukčiaus. Viskas, ką daro ofšorai - tai leidžia pasaulio piliečiui maksimizuoti pelną, sumažinant mokesčius, ir, kas svarbiausia, tai daryti legaliai.

Mokesčiais - prieš mokesčių vengimą

Lietuvos mėginimas "uždrausti" ofšorus - ne unikalus. Pastangų tai padaryti buvo ir kitose šalyse. Pastangos buvo bevaisės, laimei, pamokos - rezultatyvios. Jos patvirtino, kad prieš mokesčių vengimą kovoti naujais mokesčiais yra beprasmiška ir beviltiška. Nauji ir didesni mokesčiai tik dar labiau skatina slėptis nuo jų.

Neilga Lietuvos praktika netruko patvirtinti šią taisyklę. Nepraėjo nė metai nuo naujos tvarkos įsigaliojimo, o legaliai mokesčius mažinančiųjų būrį papildė naujos verslininkų gretos. Tie, kurie į santykius su mokesčių rojais įsiveldavo tik mokesčių minimizavimo tikslais, kaip ir anksčiau savo mokesčių naštą legaliai sumažina jų pagalba. Vyriausybės nutarimas Nr.888 jiems kainavo įsteigti vieną tarpininką šalyje, kuri neįtraukta į valdžios juoduosius sąrašus ir yra mažų mokesčių šalis arba netaiko pastarųjų atžvilgiu "specmokesčių".

Prie šios kategorijos mokesčių naštos mažintojų prisijungė ir tos įmonės, kurios anksčiau neturėjo su ofšorais nieko bendra. Tai - įmonės, kurios vykdė normalų verslą su mažų mokesčių šalimis (pavyzdžiui, turizmo, prekybos įmonės). Dabar šios įmonės nuo kiekvienos kontrakto su ofšoru sumos turi išskaičiuoti, o iš tikrųjų pačios sumokėti 29 (24) procentų apyvartos mokestį. Tokios įmonės mokesčių naštą gali sumažinti, vykdydamos atsiskaitymus per fizinius asmenis (gyventojus), mat pastarųjų išmokamų sumų ofšorų įmonėms legendinis nutarimas Nr.888 neapima. Pavyzdžiui, užuot civilizuotai organizavusi poilsį Kipre, turizmo įmonė gali pasiūlyti keliautojui … pačiam susimokėti už viešbutį ir ekskursijas, nuvykus į svečią šalį.

Kaip tokiame kontekste jaučiasi ir atrodo turistas iš Lietuvos, kuris dažniausiai šiam tikslui skirtus pinigus veža piniginėje, o po to visur moka grynais, atspėti nesunku. Tarybinio turisto etiketė su savo valdžios pagalba dar negreit bus nukabinta nuo lietuvio kaklo. Pavyzdys su turizmu - vienas ir paprasčiausias. Kaip legaliai sumažinti mokesčių naštą sugalvojo arba dar sugalvos daugelis kompanijų, pakliuvusių po šiuo Damoklo kardu.

Neabejodami galime daryti išvadas, kad išmokų į mokesčių rojus apmokestinimas neduos nei daugiau surenkamų lėšų, nei daugiau tvarkos. Priešingai, tik sudėtingesnį, rafinuotesnį mokesčių vengimą, lydimą kitų nepatogumų paslaugų kokybės ir kainos sąskaita. Jei tvarka taps tokia žiauri, kad mokesčių mokėtojai neras kaip sumažinti mokesčių naštą iki pakeliamos, pasekmės bus dar liūdnesnės - jie visiškai pasitrauks iš šalies. Su savo kapitalu ir protu.

Ofšorai - mokesčių naštos amortizatoriai

Kiekviena įmonė, kiekvienas žmogus sutinka mokėti tik tiek mokesčių, kiek jam atrodo pakeliama. "Pakeliama" našta kiekvienam yra individuali, tačiau kažkokį apibendrinantį dydį galime rasti. Jei mokesčių našta yra pernelyg sunki, ieškoma būdų jai sumažinti. Jei tai nepavyksta - žmogus pasitraukia iš verslo arba iš šalies. Nes dirbti nustatytomis sąlygomis "neapsimoka" - per didelė kaina ir rizika (blogai apskaičiuosi, tai nukentėsi taip, kad gyvenime nebeišsikapstysi iš skolų).

Taigi, kiek mokėti, galiausiai sprendžia ne valdžia nustatydama mokesčius, kad ir kaip ji to norėtų. Kiek savo gero atiduoti valdžiai visuomet sprendžia pats mokesčių mokėtojas. Užsienio kompanijos legaliais būdais mažina savuosius mokesčius, šis reiškinys net turi specialų terminą - mokesčių planavimas. Mokesčių planavimo paslaugas kompanijoms siūlo didžiausi užsienio bankai - kompanijos mielai jomis naudojasi, o mokesčių administratoriai nesiima neatsargių sprendimų, žinodami, kad alternatyva - apskritai netekti mokesčių mokėtojo.

Legalus mokesčių vengimas ofšorų pagalba yra tarsi buferis, kuris amortizuoja negatyvią didelių mokesčių įtaką. Jis leidžia susimažinti mokesčių naštą iki priimtinos ribos, išlikti versle ir neemigruoti į mažesnių mokesčių šalis. Galimybė pasinaudoti ofšorų paslaugomis sumažina įtampą. Akivaizdu, kad ofšorų paslaugomis pasinaudos tik tas, kuriam valdžios nustatyta mokesčių našta yra per didelė - juk mokesčių mažinimas ofšorų pagalba taip pat susijęs ir su papildoma rizika, ir su papildomomis išlaidomis. Jais niekada nesusivilios tas, kuriam nėra per sunku sumokėti visus mokesčius - jis tiesiog mokės ir ramiai miegos. Išaugęs susidomėjimas laikraščiuose mirgančiais pasiūlymais pasinaudoti mokesčių rojų paslaugomis byloja, jog daugėja žmonių, kuriems valdžios nustatyta mokesčių našta yra per sunki.

Investicijų viliotinio fiasko

Lietuvos pastangų patraukiant užsienio investuotojus, o ypač stambiuosius, neįmanoma nepastebėti. Vyriausybė patvirtino užsienio investicijų skatinimo programą, rengiamas investicijų įstatymo projektas - verčiamasi iš kailio, netgi persistengiama, viliojant investuotojus. Tačiau kairė nežino, o gal neįvertina, ką daro dešinė. Užsienio investuotojams tikrai neįprastu atrodys ofšorų traktavimas, apmokestinant net ir normalias verslo operacijas. Vien tik mokesčių nepastovumas visas pastangas patraukti užsienio investuotojus gali paversti niekais.

Užsienio investuotojai, kaip ir visi kiti, nėra altruistai ir ateina į Lietuvą ne išgelbėti jos. Užsienio investuotojai ateina siekti ir gauti pelno. Jei jie nemano, kad Lietuva, jos politinė - ekonominė santvarką yra palanki pelnui uždirbti, užsienio investuotojas pasirinks kitą šalį. Pasaulyje yra keliolika dešimčių valstybių, taigi investuotojo meniu nėra skurdus.

Užsienio investuotojai palankiai vertina šalis, kurios yra nuoseklios ir prognozuojamos, kurios vienodai vertina visus investuotojus, visas pajamas ir taiko jiems lygias sąlygas. Ši taisyklė vienodai reiškia, kad mokesčių taisyklėse neturi būti išimčių ir lengvatų, neturi būti ir represinių elementų. Užsienio investuotojas yra patyręs ir gerai žino, kad jei šalyje praktikuojami juodieji sąrašai, niekada nesi tikras, kad tu ar tavo šalis į juos nepateks.

Ne mažiau nei pačios taisyklės investuotojui svarbu kaip jos patvirtinamos, kokia šalyje vyrauja teisės tradicija. Net ir pačios palankiausios sąlygos neprivilios, jei šalyje nebus pastovumo, prognozuojamo elgesio ir pagarbos verslui. Lietuva šiuo požiūriu taip pat negautų patenkinamo pažymio. Išmokos į ofšorus apmokestinamos nuo liepos 1 dienos, apmokestinimo taisykles ir šalių sąrašą nutarimas Nr.888 nustato rugpjūtį, o taisyklės, pagal kurias nustatomos neapmokestinamos kontrolinės prekių kainos priimtos tik po pusės metų. Nepaisant to, įstatymas veikia: pinigų laikrodis tiksi, pasitikėjimas valdžia mažėja. Nėra ko stebėtis, kad investicijos aplenkia Lietuvą, o iš šalies bėga net savi.

Skatinantys investicijas į šalį turi prisiminti, kad pinigai ir turtas niekada neina ten, iš kurios negali laisvai. 29 (24) procentais apmokestinus pajamas už mažų mokesčių šalyje registruoto asmens parduotą turtą (nekilnojamą ir finansinį), akivaizdu, kad nei vienas iš ofšoro čia neinvestuos. O dažniausiai investuojama iš ofšoro. Kone kiekviena užsienio kompanija į kitas šalis "eina" ne tiesiai iš savo šalies, o įsteigę tarpininką mažų mokesčių šalyje. Nes jie planuoja mokesčius.

Kas yra kas

Ofšorų įmonėms klijuojama verslininkų - blogiečių etiketė. Ši nuomonė dažniausiai grindžiama savotišku moralės suvokimu. Mokėti maksimalius mokesčius ir dar daugiau, šioje ideologijoje, yra aukščiausia moralės išraiška. Tarsi penkmečio planų viršijimas. Išsireikalauti paramą iš biudžeto, valstybės garantijas - norma, o legaliai mažinti mokesčius naudojantis ofšorais ar mokesčių taisyklių netobulumu - nusikaltimas.

Tokios nuotaikos atspindi geriausiu atveju - ekonomikos procesų nesuvokimą, blogiausiu - gyvenimo kitų sąskaita ideologiją. Visą gerovę, tarp jų ir valdininkų atlyginimus, ir pensijas, ir mokytojų bei gydytojų algas, sukuria ne valdžia ir ne partijos, o privatus verslas. Žinant šią esminę ekonomikos tiesą, turi būti akivaizdu, kad reikalauti paramos iš biudžeto, garantijų ar kitokių valdžios malonių yra didesnė nuodėmė nei stengtis išlaikyti tai, ką sukūrei, ką užsidirbai. Nes valdžia prašančiųjų interesus tenkins kitų - kuriančiųjų -sąskaita. Ketinimas ir pastangos atimti iš kitų yra tikrasis nusikaltimas nuosavybei. Būtent lengvatų, išimčių, paramos, garantijų ir kitaip besivadinančios valdiškos pagalbos reikalavimas yra žalingas, o ne naudojimasis ofšoro paslaugomis.

Apie ekonomines lengvatų pasekmes daug kalbėta ir rašyta. Norėtųsi paminėti moralinį aspektą, kuris dažnai nutylimas. Lietuvoje veikia išvirkščia moralė. Iš visų pusių spaudžiamas gyvenimo kitų sąskaita ideologijos, moralinį diskomfortą jaučia ne tas, kuris skatina valdžią atimti iš kitų ir atiduoti jam. Kaltu jaučiasi tas, kuris pasiduoda natūraliam, normaliam ir sveikam pelno siekiui. Tas, kuris stengiasi maksimizuoti pelną ir minimizuoti išlaidas, tarp jų ir mokesčius. Tokia ekonomika ir moralė anksčiau ar vėliau turės būti išversta į gerąją pusę. Kuo vėliau - tuo brangiau sumokėsime.

Vietoj epilogo

Ateis diena, kai "ofšorų pamoką" Lietuva išmoks. Kai supras, kad tarptautiniuose santykiuose tinka tik "laimingos santuokos taisyklė". Nori gražiai gyventi - prisitaikyk ir pasikeisk pats, nes sutuoktinio nepakeisi. Tai reiškia, kad išlaikyti verslą šalyje ir nukonkuruoti ofšorus galima tik vienu būdu - tapus aiškių, paprastų ir mažų mokesčių, riboto reguliavimo šalimi. Bet, matyt, dar anksti - valdžia nesubrendo. Dar neišbandytas karo menas. Dar neakivaizdi blogų sprendimų kaina.