1997 m. gruodžio 5 d. "Villon" viešbutyje įvyko Lietuvos laisvosios rinkos instituto ir Fridricho Naumano fondo rengta konferencija "Proliberalios reformos mokesčių naštai sumažinti". Joje buvo pristatyti Instituto parengti mokesčių ir biudžeto reformos metmenys, kuriuose nurodyti konkretūs keliai mokesčių naštai sumažinti.

Konferencijoje "Proliberalios reformos mokesčių naštai sumažinti" iškeltų siūlymų tikslas - pertvarkyti biudžeto ir mokesčių sistemą taip, kad mokesčių suma būtų kuo mažesnė ir tolygiai paskirstyta, o mokesčių įtaka rinkai bei jos subjektams ir administravimo kaštai būtų minimalūs. "Mūsų misija yra parodyti, iš kokių matomų ir nematomų dalių susideda mokesčių našta ir kokie yra tikri ir konkretūs, o ne mistiniai jos mažinimo būdai", - teigė Laisvosios rinkos instituto prezidentė E.Leontjeva.

Pasak organizatorių, žmonės jau pavargo skųstis, kad mokesčiai niekais paverčia jų pastangas geriau gyventi, o valdžia, užuot mažinusi mokesčių naštą, tik didina neapibrėžtumą ir bausmes. "Net aštuoniolika veikiančių mokesčių, kurių apmokestinimo taisyklės painios, o administravimas brangus, nulemia neleistinai didelę mokesčių naštą. Visi šie mokesčiai naudojami ekonomikai reguliuoti - viešai, per skirtingas apmokestinimo taisykles ir tarifus, įtvirtintus įstatymuose, ir neviešai - per neskaidrų, suasmenintą šių įstatymų įgyvendinimą. Tokie mokesčiai negali būti ateities Lietuvos dalimi, jie privalo būti pertvarkyti ir sutvarkyti", - teigiama konferencijoje pristatytoje Laisvosios rinkos instituto mokesčių reformos koncepcijoje.

Sudaryti prielaidas mokesčiams sumažinti

Siekiant sumažinti tiesioginę mokesčių naštą, tai yra pačių mokesčių dydį, Laisvosios rinkos institutas siūlo reformuoti biudžetą ir valstybės funkcijas. Reformos esmė - įtvirtinti nuoseklią ir racionalią valstybės biudžeto išlaidų sistemą, apibrėžiant tikslus, kurių siekimas finansuojamas iš biudžeto ir išgyvendinant tradiciją finansuoti bet ką ir bet kaip. LR Seimo Biudžeto komiteto pirmininkės pavaduotojas, profesorius Kęstutis Glaveckas, komentuodamas pristatytus pasiūlymus, sakė kad "valstybė su savo biudžetu turi elgtis pagal kitaip, nei iki šiol, vadovautis efektyvumo ir aiškumo principais. Tokia padėtis, kai iki 20 procento biudžeto lėšų išnaudojama ne pagal paskirtį ir neefektyviai, toliau tęstis negali" .

Lietuvos laisvosios rinkos instituto teisės eksperto Remigijaus Šimašiaus teigimu, pirmiausia turi būti uždrausta naudoti valstybės lėšas verslui, bendrais pinigais finansuoti atskirų grupių interesus, išlaidauti ne pagal pajamas. Siekiant sumažinti netiesioginę mokesčių naštą, reikia užtikrinti, kad mokesčių apskaičiavimo bei mokėjimo tvarka būtų tiksli, o administravimas - automatiškas. Mažinant paslėptąją mokesčių naštą, turi būti diegiama kuo neutralesnė mokesčių sistema, atsisakant naudoti mokesčius ekonomikos reguliavimo tikslais ir paliekant jiems tik lėšų surinkimo vaidmenį. R.Šimašiaus pranešimo pagrindu parengtą publikaciją "Nauja biudžeto kokybė - mokesčių naštos mažinimo prielaida" spausdiname šiame numeryje.

Naikinant pajamų mokesčius pereiti prie PVM

Laisvosios rinkos instituto finansų ekspertė Rūta Vainienė, pristatydama reformos metmenis siūlė pereiti prie vieningo valstybės mokesčio (PVM pagrindu), nuosekliai panaikinant tiesioginius pajamų - tiek įmonių, tiek gyventojų - mokesčius. Kiti mokesčiai turi būti reformuojami, panaikinant esmines jų ydas, o pribrendus sąlygoms - jų atsisakoma. Neturi būti plečiama mokesčių bazė ir neįvedami jokie nauji mokesčiai. Įgyvendinus reformą, vieningas valstybės mokestis (PVM pagrindu) būtų pagrindinis biudžeto formavimo šaltinis. Kiti mokesčiai būtų funkciniai, imami už valdžios dar neprivatizuotas paslaugas ir jais surinktos lėšos būtų naudojamos tik šioms paslaugoms finansuoti. Tiesioginė mokesčių našta taptų aiškiai išmatuojama ir tolygiau paskirstyta. R.Vainienės pranešimo pagrindu parengėme straipsnį "Iš mokesčių aibės - į mokesčių sistemą", kurį spausdiname šiame numeryje.

Revoliuciniai siūlymai evoliucijos keliu

Diskusijų metu konsultavimo įmonės "Kabašinskas ir partneriai" savininkas Juozas Kabašinskas išsakė mintį, kad siūlymas atsisakyti tiesioginių mokesčių ir biudžetą finansuoti tik iš PVM yra siūlymas daryti revoliuciją. "Netiesioginiai mokesčiai yra mokesčiai, uždedami vartojimui. Bijau, kad daugelis gyvenančių Lietuvoje tų mokesčių nemokės, nes vartojimą darys kitose valstybėse", - perspėjo Juozas Kabašinskas.

Į pastabas dėl revoliucingumo koncepcijos autoriai atsakė, kad aiškūs ir patogūs principai būtų įdiegti ne per metų ketvirtį, o per kelerius metus, nuosekliai ir laipsniškai mažinant ir atsisakant pačių neefektyviausių, brangiausių, labiausiai ekonomiką iškraipančių mokesčių. Nors siūlymai gali atrodyti radikalūs, bet jie yra tiesiog logiški ir išbaigti. Reformos metmenys pateikia jau pribrendusių sprendimų seką, įgalindami laipsniškai ir nuosekliai judėti galutinio tikslo link - tiek, kiek visuomenė ir valdžia yra tam pribrendusios.

TŪB "Abišala ir partneriai" partneris Aleksandras Abišala suabejojo, ar suteikus mokesčiams tik biudžeto finansavimo funkciją nebus prarandamos, jo nuomone, naudingos skatinamosios mokesčių funkcijos. Tolesnėse diskusijose dalyviai prieštaravo šiai nuomonei, teigdami, kad mokesčių sistemos įtaka rinkai ir jos subjektams turi būti minimali.

Finansų ministerijos fiskalinės politikos departamento direktorius Rimantas Vaicenavičius pagyrė konferencijoje pristatytą koncepciją dėl jos sistematiškumo. Jis džiaugėsi, kad mokesčių reforma pradėta siūlyti nuo principų, ir vėliau pereita prie konkrečių siūlymų. "Dažnai regim skirtingą kelią - kai numačius konkrečias priemones, ieškoma principo, kuris galėtų apjungti tuos pabyrėjusius veiksmus", - kalbėjo FM departamento direktorius. Kalbėtojo nuomone, daugelis pasiūlytų principų, tokie kaip teisingumas, skaidrumas, visuotinumas, automatiškumas, administravimo pigumas - nebūtinai tinka tik proliberaliai mokesčių sistemai. "Šiuos principus turi atitikti bet kuri mokesčių sistema,"- teigė R.Vaicenavičius.

JAV Hudson instituto ekonomikos tyrimų direktorius Alan Reynolds skaitė pranešimą "Lietuvos mokesčių reforma pasaulio reformų fone", LLRI tyrimų vadovė Guoda Steponavičienė "Informacinės sistemos - galimybė sumažinti adminstravimo naštą".

Taip pat konferencijoje savo komentarus pateikė Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkė Nijolė Pitrėnienė, Kauno regiono smulkių ir vidutinių verslininkų asociacijos valdybos narys Rimvidas Skorupskis.

Apibendrinant konferencijos dalyvių diskusijas buvo prieita išvados, kad atsisakius ar bent sumažinus mokesčių naštą atsivertų galimybes Lietuvos žmonių pagamintoms prekėms ir paslaugoms konkuruoti pasaulio rinkose, o jų konkurentiškumas įgautų stiprų natūralų pamatą. Mokesčių mažinimo politika sudarytų sąlygas žmonėms kurti gerovę, o išteklius rinkoje paskirstyti naudingiausiu būdu. "Jeigu valdžia turėtų panašią programą, visuomenė būtų apsaugota nuo netikėtų sprendimų ir veiksmų, o ir pati valdžia išvengtų blaškymosi ir kryptingai judėtų link deklaruojamų tikslų", - pabaigos žodyje sakė Laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva.