Kiekvieną kartą pristatant makroekonominių rodiklių tyrimų rezultatus, pateikiamas vis tas pats klausimas: kokius vyriausybės veiksmus implikuoja jūsų tyrimo rezultatai? Taigi, apie vyriausybės veiksmus ir norėčiau pakalbėti.

Kalbant apie BVP augimą, visiems reikėtų prisiminti, kad vyriausybė nėra Gosplanas, nurodantis įmonėms, ką ir kiek reikia pagaminti. Taigi, vyriausybės galimybės tiesiogiai įtakoti BVP augimą yra pakankamai ribotos. Kita vertus, vyriausybė sukuria tą ekonominę aplinką, kurioje įmonės veikia, ir nuo tos aplinkos įmonių galimybės kurti priklauso labai smarkiai.

Valstybės institucijų blaškymasis, keičiant BVP įvertinimą po Rusijos krizės iš dalies atspindėjo ir vyriausybės vaidmenį, valdant krizinius momentus. Tos įmonės, kurios nepasitikėjo vyriausybės žadama parama, o pačios sprendė savo problemas rinkoje, jau sugebėjo įveikti krizę. Tos įmonės, kurios iki šiol laukia vyriausybės pagalbos, galima sakyti, atideda savo problemų sprendimą ir prisideda prie lėtesnio BVP augimo.

Kita rimta priežastis, veikianti įmonių veiklos aplinką, yra vis stiprėjantis verslo reguliavimas. Dėl to norėtume pabrėžti, kad naujosios vyriausybės iškeltas tikslas liberalizuoti ir išlaisvinti verslo sąlygas yra tiesiausias kelias į BVP augimą.

Galėčiau pailiustruoti tai keliais pavyzdžiais. Kaip girdėjote, prognozuojamas tolesnis nedarbo augimas. Institutas atliko tyrimus, kaip yra sureguliuota darbo rinka. Rezultatai parodė, kad reguliavimai nėra naudingi nei dirbantiesiems, nei darbdaviams. Visa sudėtinga kompensacijų ir atleidimo iš darbo tvarka, minimalus darbo užmokestis ir t. t. neleidžia žmonėms normaliai susitarti dėl darbo. Tuose rajonuose, kur nedarbo lygis yra labai didelis, visi šie suvaržymai ypač stabdo darbo rinkos pokyčius.

Ypatingą susirūpinimą visiems kelia žemės ūkis. Čia taip pat gausu pavyzdžių, kai dėl valstybės išlaikomų apribojimų žemės ūkyje atgaminamos disproporcijos ir nesudaromos galimybės plėtoti alternatyvių ne žemės ūkio verslų. Vienas ryškiausių pavyzdžių: vis dar labai sunku pakeisti žemės paskirtį, o tai turi didelę įtaką alternatyvių verslų plėtojimui agrariniuose rajonuose. Juos taip pat stabdo draudimas juridiniams asmenims įsigyti ne žemės ūkio paskirties žemės ir, be abejo, tas pats minimalus darbo užmokestis, kuris ypatingai kenkia silpniau išvystytiems regionams ir jaunimui, kuris negali laisvai įsijungti į darbo rinką. Spręsdama šias problemas, vyriausybė sudarytų sąlygas žmonėms rasti darbo ir tiesiogiai prisidėtų prie ekonominių gėrybių kūrimo.

Jau pristatydami praėjusį tyrimą, prognozavome, kad BVP augimas nebus toks spartus, kaip tikėjosi oficialiosios institucijos ir perspėjome, kad teks karpyti optimistiškai suplanuotą biudžetą. Tuomet skatinome vyriausybę pradėti darbus tam, kad tas karpymas būtų ne mechaniškas, kad prieš tai būtų atlikta valstybės funkcijų analizė ir būtų visiškai atsisakyta kai kurių funkcijų finansavimo. Dabar žmonės gąsdinami, kad biudžetas bus karpomas. Bet toks biudžeto karpymas žmonėms ne tik nebūtų kenksmingas, bet dar ir išlaisvintų jų veiklos ir gyvenimo galimybes. Jei šiandien šiam žingsniui nėra pasiruošta, vadinasi, bus žengta pačiu primityviausiu keliu - bus mažinamas švietimo programų finansavimas ir t.t. Manau, kad vis dėlto dar nevėlu į biudžeto reformą pažiūrėti taip, kaip dera ir susieti ją su valstybės funkcijų revizija bei verslo sąlygų dereguliavimu apskritai.

Mūsų tyrimo ekspertai sutaria, kad lito kursas artimiausią pusmetį neturėtų pasikeisti. Institutas taip pat tikisi, kad litas liks stabilus, tačiau turime atkreipti dėmesį, kad tam vyriausybė turi mažinti skolinimąsi, peržiūrėti investicijų programą, todėl kad vyriausybės įsipareigojimai tiek vidaus rinkoje, tiek užsienyje yra padengti tais pačiais rezervais, kuriais yra padengtas litas. Technologiškai lito padengimo sistema veikia patikimai, bet tam vyriausybė turi gerai valdyti savo pinigų srautus.

Kaip žinoma, Lietuvos banko pinigų politikos programoje numatyta pereiti prie lito padengimo euro ir dolerio krepšeliu. Pasartuoju metu ryškėja viltys, kad tas perėjimas bus atliktas pakankamai greitai. Kai kurių įmonių ir ekspertų viltys dėl greitesnio persiorientavimo prie euro grindžiamos tuo, kad euras ir toliau silpnės, lyginant su JAV doleriu. Institutas, dar prieš įvedant eurą, prognozavo būtent tokią įvykių eigą. Kai Lietuvos bankas surengė konferenciją dėl euro įtakos Lietuvos verslui, mes išsiskyrėme iš kitų ekspertų būtent tokia prognoze. Tačiau šiandien reikėtų atsižvelgti ir į tai, kad, eurui nukritus žemiau JAV dolerio, visai tikėtina, jog užmigusios ir prosocialistinės Europos vyriausybės turės imtis veiksmų, ir gali atsirasti euro dirbtinio palaikymo politika. Taigi, greitesnis persiorientavimas prie euro gali kai kurias įmones ir atpalaiduoti nuo problemų, tačiau visumoje jis gali reikšti ir toliau stiprėjantį litą, jei euras stiprės JAV dolerio atžvilgiu. Kalbėdami apie tai, norime dar kartą priminti, kad privačioje rinkoje dedama per mažai pastangų spręsti valiutų kursų problemas.

Kolegos jau minėjo apie įmonių pelningumo mažėjimo tendenciją. Manau, ji yra tiesiogiai susijusi su valstybės kišimusi į įmonių veiklą. Mes taip pat pabrėžėme tolesnes investuojamo pelno augimo tendencijas. Ši tendencija yra sveikintina dėl kelių priežasčių. Pirma, kai įmonės investuota uždirbtą pelną, tai reiškia, kad investuoja tie, kurie moka pinigus uždirbti, ir tos investicijos visuomet bus efektyvesnės, nei investicijos daromos per valstybės biudžetą valdžios kabinetuose. Tai pat tai labai svarbu, nes įmonėse jau yra pakankamas kritinis supratimas apie tai, kokių technologijų joms reikia. Ypač po Rusijos krizės, daugelis įmonių šiandien jaučia poreikį ir turi galimybių spręsti kokybės gerinimo bei kitas problemas. Tačiau neskaidri investicijų minusavimo tvarka labai kenkia įmonėms planuoti savo investicijas. Turbūt visi pastebėjome, kaip per šiuos metus buvo keletą kartų keičiamos apmokestinimo taisyklės, ir įmonės negalėjo normaliai planuoti kiek joms reikia investuoti, kaip visus šiuos procesus apskaityti mokesčių tikslais. Ne paslaptis, kad daugelis įmonių būtent dėl reguliavimų kaitos turėjo kaitalioti savo mokestinę apskaitą. Anaiptol nepadeda investicijoms ir toks akcinių bendrovių įstatymo numatytas ribojimas, kad, jei įmonė neskirsto dividendų (o tai visiškai natūralu, norint investuoti), ji negali išmokėti nei tantjemų, nei skirti labdaros nei turėti jokių kitų išmokų. Be abejo, visi šie suvaržymai niekaip neatitinka laisvo verslo įvaizdžio.

Šį kartą pirmąsyk tyrėme ir nebankinių paskolų lyginamąjį svorį rinkoje. Paklausę ekspertų apie šį rodiklį, sužinojome, kad net penktadalis visų rinkoje teikiamų paskolų ateina iš nebankinio sektoriaus. Tai yra labai svarbios paskolos, jos ateina ir iš partnerių, ir iš motininių įmonių. Būtent šių paskolų dėka įmonės gali sėkmingai spręsti savo problemas, nesikreipdamos į valdžios institucijas. Tuo metu, kai tokios įmonės finansiškai nėra patrauklios ir negali skolintis iš bankų, tai yra tikrai puiki alternatyva priimti verslo plėtros sprendimus. Tačiau norėčiau priminti, kad Lietuvos įstatymai iš esmės draudžia įmonėms skolintis iš nebankinių įstaigų. Be to, pastarieji sprendimai apmokestinti palūkanas ypatingai užgulė iš nebankinių institucijų ateinančias paskolas. Taigi, penktadalis kreditų, suteikiamų Lietuvos įmonėms, yra pusiau už įstatymo ribų ir mokesčių požiūriu traktuojami ypač nepalankiai.

Apibendrinant tyrimo rezultatus galima padaryti nedviprasmišką išvadą: vyriausybė turi nemažą žmonių pasitikėjimą. Tą rodo ir ekspertų prognozės dėl BVP, ir optimistiškas požiūris į lito ateitį. Taigi, jei vyriausybė iš tiesų vykdys savo pažadą išlaisvinti verslą ir nuosekliai naikinti visus mūsų gyvenimą ir verslą taip trukdančius suvaržymus, tai tikrai galėsime džiaugtis ekonominių gėrybių kūrimu, o tai, be abejo, atspindės ir labai patrauklūs skaičiai.