Būsto politika

Vyriausybei pareiškus neigiamą nuomonę dėl kontraktinio taupymo (vadinamosios „Bausparkassen“) sistemos diegimo tikslingumo ir Taupymo būstui ir būsto kreditavimo įstatymo projektą pradėjus svarstyti Seime, LLRI savo pastabas dėl minėto įstatymo tikslingumo pateikė Seimui. LLRI ekspertai taip pat dalyvavo projekto svarstyme Seimo Ekonomikos komitete ir nurodė neigiamas šio modelio diegimo pasekmes.

Darbo grupė, rengusi Hipotekinių obligacijų ir hipotekinio kreditavimo įstatymo projektą, atsižvelgė į LLRI pasiūlymus ir atsisakė riboti kredito gavėjų ratą ir kredito panaudojimo paskirtį. LLRI išanalizuotas įstatymo projektas, kuris šiuo metu svarstomas Seime, reglamentuos naują būsto kreditavimo instrumentą – hipotetinį kreditavimą. 2002 m. lapkričio 14 d. LLRI surengė seminarą „Ar lengva tapti nekilnojamojo turto savininku? Naujos kreditavimo galimybės ir senų biurokratinių problemų sprendimas“, kuriame dar kartą akcentavo projekto trūkumus: galimybė verstis hipotekiniu kreditavimu ir hipotekinių obligacijų leidimu numatyta tik kredito įstaigoms. Iš esmės pritardamas šiam būsto kreditavimo modeliui, LLRI Seimui pasiūlė sušvelninti minėtus apribojimus ir taip sudaryti palankesnes galimybes Lietuvoje įdiegti lankstesnį ir Lietuvos sąlygoms tinkamesnį hipotekinio kreditavimo modelį (nei kontraktinio taupymo sistema).

LLRI parengta Lietuvos namų ūkių tyrimo analizė tapo svarbia Būsto strategijos projekto, kuris šiuo metu ruošiamas Aplinkos ministerijoje, dalimi, teikiančia išsamią informaciją siūlantiems būsto politikos sprendimus.

LLRI kartu su Urban Institute (JAV) vykdydamas Būsto paramos programų vertinimo projektą, analizavo esamą padėtį būsto paramos srityje. Aplinkos ministerijoje įvyko du tarpiniai rezultatų pristatymai. Tyrimo medžiagoje pateikti LLRI ekspertų pasiūlymai įtraukti į ruošiamą Būsto strategijos projektą.

Dereguliavimas

Licencijavimas. Pastaraisiais metais buvo įgyvendinta kai kurių licencijavimo teisinės bazės pakeitimų. Tačiau esminės problemos lieka neišspręstos. Todėl LLRI ekspertai dar kartą apžvelgė ūkinės-komercinės veiklos licencijavimo reglamentavimo ir licencijavimo procedūrų ypatumus, sukuriančius korupcijos ir piktnaudžiavimo tarnyba prielaidas, ir pateikė valdžios institucijoms pasiūlymus dėl licencijavimo reformos principų. LLRI ekspertai dalyvavo darbo grupės, nagrinėjančios licencijavimo reglamentavimą, veikloje ir pateikė LLRI siūlomus licencijavimo principus, kurie leistų užtikrinti nuoseklumą pertvarkant dabartines licencijavimo taisykles ir procedūras bei apsaugoti nuo eklektiškų ir nepagrįstų sprendimų.

Statybos ir žemės įsigijimas. Įgyvendindamas projektą „Nekilnojamojo turto registravimo ir įkeitimo sistemos Lietuvoje“, 2002 m. lapkričio 14 d. LLRI surengė seminarą „Ar lengva tapti nekilnojamojo turto savininku? Naujos kreditavimo galimybės ir senų biurokratinių problemų sprendimas“. Pastaruoju metu suaktyvėjusi nekilnojamo turto rinka dar labiau išryškino nekilnojamojo turto registro sistemos trūkumus. Nepaisant to, jog nekilnojamo turto registras yra vienas iš geriausiai techniškai sutvarkytų registrų Lietuvoje, nekilnojamo turto pirkėjai ir pardavėjai ir šiandien susiduria su ilgomis ir brangiomis nekilnojamo turto registravimo procedūromis, kurias būtina įveikti perkant, parduodant nekilnojamąjį turtą ir (ar) jį įkeičiant. Šiame renginyje buvo aptarti galimi nekilnojamojo turto registro sistemos tobulinimo sprendimai, kurie turėtų palengvinti nekilnojamojo turto pirkimą-pardavimą ir padėtų bankams greičiau suteikti paskolas, o žmonėms ir įmonėms – lengviau įsigyti nekilnojamojo turto. LLRI ketina ir toliau dirbti šioje srityje ir siūlyti esminius registrų sistemos pakeitimus.

Muitinė. LLRI ekspertai ne kartą pasisakė už importo procedūrų supaprastinimą ir kvietė atsakingas valdžios institucijas atsisakyti verslo suvaržymų šioje srityje. 2003 m. sausio 1 dieną Lietuvoje pradėjo galioti nauja telekomunikacijų įrenginių importo tvarka, kurioje numatyta nebereikalauti leidimų ES reikalavimus atitinkantiems telekomunikacijų įrenginiams įvežti. Taip pat panaikinti administraciniai mokesčiai ir pripažįstami ES šalyse išduoti atitikties dokumentai. Pradėjus galioti naujajai importo tvarkai, įvežti į Lietuvą mobiliojo ryšio telefono aparatus, automobilių apsaugos sistemas, analoginius ir skaitmeninius telefono aparatus, faksus, modemus ir kitus įrenginius tapo gerokai paprasčiau.

Įmonių teisė

Siekiant išvengti smulkiųjų akcininkų piktnaudžiavimo savo teisėmis, LLRI ekspertai teigiamai įvertino Ūkio ministerijos inicijuojamą Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimą, kuriuo siūloma įtvirtinti, kad akcininkų mažuma yra laikoma ne mažiau kaip 10 proc. įmonės balsų skaičiaus turintys asmenys. Viena vertus, kiekvienas bendrovės akcininkas turėtų turėti lygias teises, antra vertus, būtina nustatyti ribą, kiek akcininkų reikia daryti įtaką priimant sprendimus, kad bendrovės valdymui bei veiklai reikalingi sprendimai būtų priimami operatyviai.

LLRI taip pat išnagrinėjo Ūkio ministerijos paruoštą Individualių įmonių įstatymo projektą ir pateikė įstatymo projekto ekspertizę, kurioje siūlo leisti vienam asmeniui turėti kelias individualias įmones ir leisti reorganizuoti individualias įmones tiek jungimo, tiek skaidymo būdu.

Instituto ekspertai išnagrinėjo ir Įmonių bankroto įstatymo pataisas bei atkreipė dėmesį į abejonių keliančias nuostatas, kurias numatoma įteisinti: dėl įmonės vadovo ir savininkų atsakomybės bei suinteresuotų asmenų teisės apmokėti teismo bei administravimo išlaidas, dėl teismo atsisakymo kelti bankroto bylą. Deja, Seimo komitetai į LLRI pastabas neatsižvelgė.

Informacinės technologijos

LLRI viceprezidentė Guoda Steponavičienė dalyvauja darbo grupėje prie Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto, rengiančioje naują Elektroninio parašo įstatymo redakciją. Šiuo metu darbo grupėje vyksta diskusijos, ar turi egzistuoti valstybinis el. parašo sertifikavimo centras. LLRI nuomone, reikia palikti galiojančią įstatymo nuostatą, jog el. parašo sertifikavimo paslaugoms atsirasti, rinkos dalyviai, kuriems jis yra reikalingas, šias paslaugas sukurtų patys.

2002 m. gruodžio 31 d. Vyriausybės patvirtintoje Elektroninės valdžios koncepcijoje atsižvelgta į daugumą LLRI pasiūlymų, kurių esmė – išlaikyti dokumento projekte įtvirtinus el. valdžios projektų decentralizacijos ir komercializacijos principus. Koncepcijos rengėjams nepavyko išvengti nemažai nereikalingų bei populistinių nuostatų ir institucinės priežiūros sureikšminimo. Pastarosios nuostatos gali sudaryti prielaidas centralizuoti el. valdžios projektų valdymą ir vykdymą.

Seimo Informacinės visuomenės plėtros komitetui svarstant Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, LLRI parengė ir pristatė ekspertizę dėl atlyginimų autoriams reglamentavimo, kurioje argumentuojama, kodėl įstatymo projekte numatytas tuščių laikmenų ir atgaminančios aparatūros apmokestinimas yra netinkamas, ir pateikė kitus atlyginimų autoriams reglamentavimo būdus, besiremiančius tradiciniu nuosavybės teisės supratimu ir moderniomis technologijomis, leidžiančiomis šias teises apsaugoti.

Integracija į ES

LLRI parengė studiją „Diskusija apie ES ateitį: Lietuvos požiūris“, kurioje pristatoma šiuo metu ES aptariamų klausimų analizė ir pateikiamos rekomendacijos, kaip reaguoti į pagrindinius iššūkius, su kuriais susiduria naujus narius besirengianti priimti ES. Tai pirmas toks išsamus analize pagrįstų rekomendacijų rinkinys, pateiktas Lietuvoje reaguojant į kvietimą dalyvauti diskusijoje dėl Europos ateities. Studija parengta lietuvių ir anglų kalbomis ir buvo pristatyta Lietuvos ir ES valdžios institucijoms bei Konvento dėl Europos ateities organizatoriams.

Mokesčiai

2002 m. gruodžio 5-6 d., Vilniuje LLRI kartu su Fridricho Naumano fondu ir Heritage fondu surengė tarptautinę dviejų dienų konferenciją „Mokesčių įtaka šalių konkurencingumui. Dešimt metų patirties ir iššūkiai ateičiai“. Konferencijos globėju buvo Jo Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus. Renginyje buvo nagrinėjami Baltijos šalių ir Rusijos mokesčių sistemų ypatumai ir pasekmės verslui, investicijoms bei ekonomikos plėtrai, aptartas mokesčių planavimo vaidmuo siekiant konkurencingumo ir šalių politika dėl „mokesčių rojų“, taip pat buvo pristatyta Europos Sąjungos mokesčių teisė ir praktika gvildenant mokesčių harmonizavimo ir konkurencijos klausimus. Renginyje dalyvavo Baltijos šalių ir Rusijos parlamentų nariai, aukšti vyriausybių atstovai, ministerijų pareigūnai, Baltijos, Rusijos ir Europos Sąjungos šalių analitikai ir verslininkai, tarptautinių institucijų ir akademinės bendruomenės atstovai. Į renginį susirinko apie 250 dalyvių.

LLRI viceprezidentės Rūtos Vainienės vadovaujama Saulėtekio mokesčių darbo grupė nagrinėjo šiuos teisės aktų projektus ir problemas: pajamų natūra apmokestinimo tvarka, Paveldėto turto mokesčio įstatymas, Pelno mokesčio įstatymo pakeitimai, lizingo įmonių asociacijos pateiktos lizingo įmonių problemos. Finansų ministerija atsižvelgė į didžiąją dalį darbo grupės pasiūlymų.

NVO veikla

LLRI išnagrinėjo naujos redakcijos Lobistinės veiklos įstatymo projektą ir pateikė pastabas Seimui. Pagal projektą, praktiškai bet kokia veikla, kuria išreiškiama nuomonė apie teisės aktų projektus, taptų lobistine. LLRI ekspertų teigimu, tokios pataisos nepagrįstai riboja žmogaus teises, kelia grėsmę demokratijai, yra praktiškai neįgyvendinamos, neatitinka pasaulyje įprastos lobizmo sampratos. LLRI ekspertų teigimu, nauja Lobistinės veiklos įstatymo redakcija yra nereikalinga ir gali sukelti sumaištį lobistinės veiklos ir teisėkūros reglamentavime. Ekspertai Seimui pasiūlė pateiktam projektui nepritarti. LLRI pozicija buvo pristatyta Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto parengiamajame posėdyje. LLRI atstovai taip pat dalyvavo Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro surengtoje spaudos konferencijoje, kurioje NVO atstovai išreiškė susirūpinimą Seimo komitetuose svarstomu įstatymo pakeitimo projektu. Dėl šių pastangų projektas buvo patikslintas, tačiau esminės ydos išliko.

Socialinė politika

Vyriausybei pritarus Piniginės socialinės paramos įstatymo projektui ir pateikus projektą Seimui, LLRI atnaujino projekto ekspertizę ir pateikė Seimo komitetams. LLRI nuomone, teikiamas įstatymo projektas aiškiau reglamentuoja piniginės paramos teikimą, tačiau nepanaikina esminės Lietuvos socialinės paramos sistemos ydos – pašalpos susiejimo su keliais kriterijais bei paramos formų įvairovės. LLRI ekspertai taip pat atkreipė dėmesį, kad nors Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos paruoštoje Nedarbo socialinio draudimo koncepcijoje ir bandoma socialinį draudimą padaryti labiau atitinkančiu draudiminius principus, tai brangai kainuojantis procesas ir jo mokestinės prigimties nepakeičia.

Pensijų sistemos reforma. Seimas pagaliau priėmė Pensijų sistemos reformos įstatymą. Teigiamai vertindami Seimo sprendimą, LLRI ekspertai atkreipė dėmesį, kad buvo galima nustatyti iškart daug didesnį kaupimo tarifą, bent jau 5 proc., kaip buvo numatyta pirmajame reformos projekte.

Sveikatos apsauga

LLRI ir toliau dalyvauja Seimo Sveikatos reikalų komiteto Nacionalinės vaistų politikos nuostatų projekto svarstymuose. Po to, kai LLRI pateikė ekspertizę, dokumentas pagerėjo iš esmės, tačiau farmacijos politikos reformų jis nenumato. LLRI tai pat teikė pasiūlymus dėl naujos redakcijos.

Svarstydamas Sveikatos draudimo įstatymo pataisų projektą, Seimo Sveikatos reikalų komitetas atsižvelgė į du esminius LLRI pasiūlymus – įtvirtinti Valstybinių ligonių kasų prievolę mokėti delspinigius už vėluojančius atsiskaitymus ir dėl įmokų dydžio už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis. Komitetas neatsižvelgė į daugelį kitų pasiūlymų - sumažinti valstybės draudžiamų asmenų sąrašą ir kompensuojamas paslaugas, neatsisakyta naujai pasiūlytos nuostatos, jog „bazinei kompensuojamojo vaisto kainai apskaičiuoti naudojamos gamintojo kainos turi būti mažesnės arba ne daugiau kaip 5 proc. viršyti mažiausią atitinkamų vaistų gamintojo Europos Sąjungos šalyse“. Galimas dviprasmiškas šios nuostatos interpretavimas turės neigiamų pasekmių vaistų vartotojams.

LLRI dalyvavo darbo grupėje prie Lietuvos Respublikos Prezidento, suburtoje farmacinės veiklos ir jos kontrolės strateginėms nuostatoms parengti: parengtas galutinio darbo grupės dokumento projektas. LR Prezidentui susitikimo su darbo grupe metu buvo pristatytos esminės reformos nuostatos, reikalingos skaidriam vaistų kompensavimui. LLRI viceprezidentė Guoda Steponavičienė pabrėžė, kad farmacinė veikla nebus skaidri tol, kol egzistuos kompensuojamųjų vaistų sąrašas. Darbo grupėje dalyvavę Seimo nariai taip pat patvirtino ryškėjančią bendrą grupės poziciją, jog būtina atsisakyti kompensuojamųjų vaistų sąrašo ir pereiti prie kompensuojamų ligų sąrašo. Atsisakyti kompensuojamųjų vaistų sąrašo siekiant skaidrumo farmacijos sistemoje savo išvadose pasiūlė ir Valstybės kontrolė.

2002 m. spalio 2 d. LLRI surengė darbinį seminarą, skirtą aptarti pagrindines sveikatos sistemos problemas, suformuluotas LLRI analizuojant sveikatos apsaugos sistemą. Renginyje dalyvavo 23 sveikatos srities specialistai: medikai, draudikai, farmacininkai, analitikai. Renginio tikslas - suformuluoti gyvybingo sveikatos modelio problematiškus elementus ir pasiūlyti galimas sprendimų versijas.

Švietimas

Lapkričio 5 d. LLRI ir Žinių ekonomikos forumas Vilniuje suorganizavo konferenciją „Lietuvos aukštasis mokslas: diagnozės ir prognozės“. Ja siekta paskatinti diskusiją dėl Lietuvos aukštojo mokslo politikos, kuri padėtų sukurti efektyvią aukštojo mokslo sistemą, pagerinti aukštojo mokslo kokybę, atspindinčią technologinę pažangą ir rinkos poreikius, sukurti į studentą orientuotas kokybiškas, rinkoje paklausias studijas. Renginyje LLRI pristatė siūlomos aukštojo mokslo sistemos reformos pagrindus.

Vyriausybės priimtame nutarime „Dėl Valstybės paskolų Lietuvos aukštųjų mokyklų studentams suteikimo, administravimo ir grąžinimo tvarko patvirtinimo“, atsižvelgta į LLRI pastabas ir sudarytos sąlygos paskolas grąžinti bet kokio subjekto lėšomis ir nebūtinai tais atvejais, kai tai numatyta darbo sutartyje. Taip pat atsisakyta atleidimo nuo paskolos grąžinimo tiems studentams, kurie 5 metus dirbs provincijoje esančiose valstybės ar savivaldos įstaigose. Nutarime taip pat patikslinta, kad aukštosioms mokykloms kvotos paskoloms skirstomos ne pagal visų studentų, bet pagal mokančių už mokslą studentų skaičių.

Atviros Lietuvos fondo (ALF) prašymu LLRI atliko analizę, kiek Švietimo įstatymo projektas yra palankus ar nepalankus nevalstybiniam švietimui. ALF Švietimo studijų centras lapkričio 18 d. Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete pristatė Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo projekto ekspertinį vertinimą, kuriame ir buvo pateiktos LLRI ekspertų išvados.

Viešasis administravimas

Valdininkų etika. Etikos priežiūra Seime ir valstybės tarnyboje turi būti stiprinama. Tokią poziciją LLRI išreiškė lapkričio 28 d. išplatintame pranešime. Lapkričio 26 d. LLRI surengė spaudos konferenciją „Lietuvos gyventojai tampa reiklesni valdininkų ir politikų etikai“, kurioje pristatė tyrimą, kuriuo siekta išsiaiškinti, kaip Lietuvos gyventojai vertina politikų ir valdininkų etiką. Tyrimas atliktas kartu su tarptautine prieš korupciją kovojančia „Transparency International“ organizacija. Lapkričio 27 d. tyrimo išvadas LLRI prezidentas Ugnius Trumpa ir ekspertė Aneta Piasecka pristatė LR Seimo Pirmininkui Artūrui Paulauskui bei Seimo Antikorupcijos komisijai.

Teisėkūra. LLRI vyr. eksperto Remigijaus Šimašiaus vadovaujama specialistų komisija parengė Teisėkūros tobulinimo metmenų projektą, kuriuo siekiama išvengti įsivyravusios chaotiškos įstatymų leidybos ir geriau koordinuoti įvairių institucijų įstatymų leidybos iniciatyvas. Įgyvendinant Teisėkūros tobulinimo metmenis tikslinga pakeisti Seimo Statutą, Vyriausybės įstatymą ir Vyriausybės darbo reglamentą.

Tarptautinė prekyba

Vykdydama įsipareigojimus Pasaulio prekybos organizacijai, Vyriausybė pakeitė arba panaikino kai kurių į Lietuvą importuojamų prekių muitus. Nauji importo muitai įsigaliojo nuo 2002 m. gruodžio 16 dienos. Siekiant suvienodinti konkurencines sąlygas tepalų gamintojams ir importuotojams, konvencinio importo muitas variklių ir reduktorių alyvoms sumažintas nuo 10 proc. iki ES taikomo 3,7 procento. LLRI ekspertai dalyvaudami tarifinių–netarifinių barjerų šalinimo komisijoje nuolat pasisako prieš naujų muitų įvedimą ir už esamų naikinimą.

Žinių ekonomika ir telekomunikacijos

LLRI viceprezidentė Guoda Steponavičienė Žinių visuomenės tarybai prie Lietuvos Respublikos Prezidento pristatė LLRI nuomonę dėl telekomunikacijų rinkos reguliavimo problemų įgyvendinant naująjį Telekomunikacijų įstatymą. LLRI viceprezidentė atkreipė dėmesį, kad pagrindinė problema yra ne poįstatyminių aktų parengimas laiku, bet kokybiškas jų parengimas. Pagrindiniai telekomunikacijų rinkos liberalizavimo sunkumai yra teisinis aplinkos nestabilumas ir minimalaus reguliavimo principo nesilaikymas (ypač rengiant poįstatyminius teisės aktus).

Guoda Steponavičienė taip pat dalyvavo darbo grupėje Elektroninių ryšių įstatymo koncepcijai paruošti. Ryšių reguliavimo tarnybos parengto koncepcijos projekto nuostatoms LLRI iš principo pritarė. Svarstant RRT finansavimo klausimą, LLRI pateikė pasiūlymą finansuoti RRT iš rinkos subjektų mokesčių už jos teikiamas tradicines paslaugas ir iš biudžeto už naujos telekomunikacijų įstatymo redakcijos numatytas rinkos priežiūros funkcijas (analogiškai Konkurencijos tarybai). Po debatų buvo priimta kompromisinė formuluotė, kad RRT finansavimo šaltiniai, kaip ir numatyta dabartiniame įstatyme, yra du (netikslinant kokios funkcijos iš kur finansuojamos). LLRI taip pat pateikė pasiūlymą esminiam šios koncepcijos klausimui – kaip efektyviai paskirstyti dažnius. LLRI pasiūlymas leisti dažnių turėtojams juos pernuomoti rinkoje nebuvo palaikytas. Darbo grupės paruošta koncepcija yra formali – visi esminiai klausimai, dėl kurių gali būti skirtingų nuomonių, yra neatsakyti, todėl jie ir vėl iškils rengiant įstatymą. Todėl balsuojant dėl galutinio dokumento LLRI atstovė susilaikė.

Lietuvoje lankantis Pasaulio banko misijai, skirtai įvertinti žinių ekonomikos galimybes Lietuvoje, LLRI pateikė savo komentarus Pasaulio banko ataskaitai dėl bendrosios verslo aplinkos, aukštojo mokslo sistemos ir inovacijų klausimų. Misijai parengus naują ataskaitą, LLRI pateikė pastabas dėl esminių Pasaulio banko siūlymų trūkumų: neproporcingai didelio dėmesio institucijoms (palyginus su funkcijomis), aukštojo mokslo reformai siūlomų priemonių neadekvatumo (siūlomos priemonės iš esmės nieko nepakeistų, nes sistemos ydos slypi visų pirma jos finansavimo principuose), paviršutiniško mokesčių reformos įtakos aukštų technologijų įmonių veiklai vertinimo, neįvertinus valstybės iniciatyvų neefektyvumo ir žalos konkurencijai bei rinkos dalyvių motyvacijai