Laisvoji rinka
Laisvoji rinka
Laisvoji rinka
Laisvoji rinka
LIETUVOS LAISVOSIOS RINKOS INSTITUTO LEIDINYS

Bankai
Darbo santykiai
Filantropija
Finansų ir kapitalo rinkos
Informacinė visuomenė
Integracija į ES
Korupcija
Makroekonominiai tyrimai
Mokesčiai ir biudžetas
Monetarinė politika
Pensijų reforma ir socialinė apsauga
Prekyba
Privatizavimas
Reguliavimas
Savivalda
Švietimas
Verslas
Žemės ūkis
Kita

Naujienos
Darbai


Leidinio numeriai (word):

Į pradžią

Leidinyje spausdinamų rašinių autorių teisių © priklauso LLRI.
Perspausdinti šio leidinio straipsnius leidžiama su nuoroda į LAISVĄJĄ RINKĄ, prieš tai suderinus telefonais (5) 252 62 63, 252 62 55.

Institute galima įsigyti ir ankstesnių LAISVOSIOS RINKOS numerių.


Dėl LR Vyriausybės 2000-2004 metų programos įgyvendinimo priemonių projekto
LLRI
"Laisvoji rinka", 2001 Nr. 1

LLRI išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-2004 metų programos įgyvendinimo priemonių projektą ir vasario 2 d. pateikė išsamias pastabas ir pasiūlymus LR Vyriausybei (www.lrinka.lt/Tyrimai/Kita/Lrvplanas.phtml). Žemiau pateikiame bendras LLRI pastabas.

LR Vyriausybės 2000-2004 metų programos įgyvendinimo priemonių paskirtis turėtų būti nukreipti ir organizuoti ministerijų, apskričių, Vyriausybės ir kitų įstaigų darbą Seimo patvirtintai Vyriausybės programai įgyvendinti. Priemonės turėtų būti rengiamos strateginio planavimo principu, kuris yra oficialus Vyriausybės veiklos ir išteklių planavimo įrankis (LR Finansų ministro ir LR Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministro 2000 m. gegužės 3 d. įsakymas Nr. 112/50 Dėl strateginio planavimo metodikos patvirtinimo).

Viešam svarstymui pateiktų priemonių projektas nesiremia strateginio planavimo metodu, todėl jame trūksta konceptualumo ir kryptingumo, jis nesudaro strateginiams tikslams pasiekti būtinos visumos. Nors nemažai numatytų priemonių leis pagerinti žmonių gyvenimo sąlygas, kai kurių priemonių tikslingumą sunku įvertinti, o dalis numatytų veiksmų apskritai prieštarauja Vyriausybės programos nuostatoms. Pavyzdžiui, Vyriausybės programoje aiškiai numatyta atsisakyti žemės paskirties nustatymo, o priemonių projekte planuojama pereiti prie dar smulkmeniškesnio žemės paskirties - jos pobūdžio nustatymo. Nagrinėjant pasiūlytą projektą galima padaryti išvadą, kad Vyriausybės darbo startui skirtas laikas nebuvo panaudotas konceptualiems sprendimams rasti bei veiksmų principams išgryninti. Todėl pernelyg dažnai numatoma pradėti rengti koncepcijas ten, kur būtina skubiai veikti, o neatidėliotinus darbus numatoma nukelti į 2002-uosius, 2003-uosius ir net 2004-uosius metus.

Labiausiai Vyriausybės programos įgyvendinimą gali sutrukdyti tai, kad neužsibrėžti konkretūs, kiekybiniai uždaviniai, be kurių darbas praranda kryptingumą, o jo rezultatų neįmanoma išmatuoti. Akivaizdu, kad siekiant panaikinti biudžeto deficitą, apriboti valstybės investicijas ir skolinimąsi, sumažinti perskirstymą ir valstybės funkcijas, būtina ne "griežtinti tvarką" ir "tobulinti kriterijus", ką iki šiol vienodai bergždžiai darė visos vyriausybės, bet kasmet nustatyti konkrečius kiekybinius uždavinius.

Kadangi visų numatytų darbų neįmanoma atlikti vienu metu, Vyriausybė turėtų išskirti prioritetus, kurie leistų kryptingai spręsti aktualiausias problemas - mažinti nedarbą, pažaboti išsikerojusią biurokratiją, gerinti žmonių gyvenimo ir darbo sąlygas. Vyriausybė turėtų nustatyti visoms ministerijoms ir valstybės institucijoms konkrečius uždavinius, būtinus darbus ir terminus šiems prioritetams įgyvendinti:

- Sumažinti valstybės funkcijas, institucijas ir išlaidas, užtikrinti valstybės tarnybos efektyvumą;

- Pagerinti ekonominės veiklos sąlygas, naikinant biurokratines kliūtis, supaprastinant taisykles, mažinant mokesčių naštą;

- Privatizuoti valstybės turtą, įvesti rinkos principus į sritis, šiuo metu valdomas valstybės, privatizuoti arba kontraktuoti šiuo metu valstybės atliekamas funkcijas.

LLRI pateiktos pastabos ir rekomendacijos apima valstybės valdymą ir teisės sistemą, biudžeto ir finansų politiką, privatizavimą, verslo sąlygų išlaisvinimą (prekybą, prekių ženklinimą, licencijavimą, įmonių steigimą, veiklą ir atskaitomybę), muitinių procedūras, urbanistinę veiklą ir statybas, sveikatos apsaugą, transportą, būsto politiką ir kita.