Lietuvoje priimtas Lobistinės veiklos įstatymas, kuriuo siekiama sureguliuoti asmenų daromą įtaką teisės aktų leidybai, užkirsti kelią korupcijai bei suaktyvinti įstatymų leidybą. Kas yra lobizmas ir ką reiškia jo reglamentavimas? Lobizmas, arba veiksmai, kuriais interesų grupės siekia įtakoti įstatymų leidybos procesą, egzistuoja todėl, kad įstatymais įtvirtinamos ne visiems vienodos taisyklės, o specifinės normos, įtakojančios atskirų visuomenės ar verslo grupių gyvenimą. Kuo daugiau įstatymų priimama ir kuo intensyvesnis yra žmonių veiklos reglamentavimas, tuo didesnės paskatos įtakoti šalies vyriausybės veiklą, tuo didesnė tikimybė, jog priimami sprendimai bus naudingi tik atskiroms interesų grupėms. Taigi, lobizmo pamatus sukūrė valdžios prisiimtos funkcijos ir galios skirtingai traktuoti ir nustatyti skirtingas normas įvairioms visuomenės grupėms, spręsti jų problemas visų žmonių sąskaita, teikti privilegijas.

Reikia pažymėti, jog minėtas įstatymas reglamentuoja tik nedidelę interesų grupių veiklos dalį – tik tarpininkų tarp užsakovų ir vyriausybės institucijų veiklą. Tačiau įstatymų leidybos procesą taip pat įtakoja įvairios profesinės bei šakinės asociacijos, taip pat atskiros įmonės, kurioms sudaryta galimybė tiesiogiai kreiptis į valstybės institucijas ir inicijuoti politinius sprendimus, pavyzdžiui, prekybos politikos srityje. Galiausiai politiniam procesui įtaką daro ir organizuotas akcijas rengiančios grupės. Tokių interesų grupių veikla šiuo įstatymu nepripažįstama lobistine. Paprastai mažiausią įtaką įstatymų leidybos procesui turi didžiausios ir menkiausiai organizuotos grupės, t.y. vartotojai ar mokesčių mokėtojai. Dėl jų didelio skaičiaus bei pernelyg menkų paskatų veikti kiekvienam atskirai, jos savo preferencijas išreiškia tik rinkimų metu. Todėl vartotojų interesai būna ignoruojami bei jų sąskaita tenkinami geriau organizuotų grupių interesai. Lobistinės veiklos įstatymas, įteisindamas atskirą lobistų profesiją, gali dar labiau sustiprinti organizuotų ir siauriems interesams atstovaujančių grupių galią. Užuot įteisinus lobistinę veiklą, jau seniai reikėjo apibrėžti, kokios funkcijos yra deramos valstybei ir kokios apskritai neturėtų būti jai priskirtos. Valdžios galių apribojimas bei teisinės reguliavimo sistemos supaprastinimas suteiktų žymiai daugiau skaidrumo politiniam procesui, sustiprintų teisinį valstybės pagrindą ir sutvirtintų jos gyventojų asmeninių laisvių ir teisių apsaugą.

Parengta pagal LLRI komentarą žurnale “Laiko balsas” 2000 m. Nr. 6