Birželio 20 d. Lietuvos laisvosios rinkos institutas pristatė politinių partijų, verslo ir žiniasklaidos lyderiams, analitikams, užsienio politinei ir verslo visuomenei “Knygą 2000–2004 metų Seimo nariams ir rinkėjams”. Šia knyga siekiama inspiruoti priešrinkimines diskusijas apie vertybes, tikslus ir kelius, vedančius į juos, bei paskatinti greitus ir gyvybingus pokyčius po rinkimų.

Knygoje pateikiama aktualių problemų analizė, ligšiolinės politikos įvertinimas, siūlomi aiškūs ir nuoseklūs principai reformų programų kūrimui, pateikiami konkretūs pasiūlymai, aptariamos alternatyvos. Ši knyga yra beveik dešimties metų Instituto darbo rezultatas gilinantis į ekonomikos dėsnius, nagrinėjant pasaulio reformų pamokas, dirbant su įvairiomis politinėmis partijomis ir jų vyriausybėmis, bendraujant su tais, kurie dirba rinkoje.

Šiame “Laisvosios rinkos” numeryje pradedame spausdinti ištraukas iš “Knygos 2000-2004 Seimo nariams ir rinkėjams”. Prieš tai skaitytojų dėmesiui pateikiame įvairių politinių partijų atstovų nuomonę apie “Knygą 2000-2004 Seimo nariams ir rinkėjams”, išsakytą dienraščio Respublika “Partijų laikraštyje”.

Knyga politikos kūrėjams

LLRI neabejotinai yra arčiausiai liberalizmo ideologijos prezentacijos ir būtent liberaliosios ekonomikos instrumentais siūlo spręsti Lietuvos problemas. Tą savotiškai pailiustruoja ir skyrių epigrafai, neretai atėję iš von Hayeko kūrybos. Tačiau LLRI kūrinys nėra dar vienas liberalus pamokymas kaip universaliai sutvarkyti ūkį ir kurti gerbūvį, neva atnešantį laimę. Skirtingai nuo grynojo liberalizmo, užsimerkiančius prieš tautiškumus ir individualizmus, knyga stengiasi suvokti specifinę Lietuvos situaciją ir receptus teikia ne kokiai nors abstrakcijai, bet šiandienei Lietuvai. […]

Svarbiausia tai, kad “Knyga 2000-2004 Seimo nariams ir rinkėjams” gali būti geras atspirties taškas tiems, kurie nori pasiūlyti Lietuvos politikai kažką naujo, patrauklaus ir aiškiai suprantamo […]. “Knygoje 2000-2004 Seimo nariams ir rinkėjams” nėra mano jau minėtų šachmatinių ar dogmatinių pažiūrų, čia galima išvengti politikos susiejimų su konkrečiomis asmenybėmis. Ją tad galima priimti kaip rėmus, į kuriuos, jei gerai seksis, bus galima patalpinti jau žymiai konkretesnius dalykus. Su knyga galima dirbti, ir čia bene didžiausia jos vertė.

Vytautas Bogušis, Moderniųjų krikščionių demokratų sąjungos pirmininkas, Seimo narys

Žiaurios tiesios knyga

Knygoje – radikalaus liberalizmo ideologija, paremta Lietuvos dešimties metų ūkio raidos apžvalga, bei kritinių pastabų ir pozityvių siūlymų komplektas, kuriuos įgyvendinus Lietuva, nors ir pavėluotai, įvykdytų tą šoko terapiją, kurią tuoj po išsivadavimo įvykdė Lenkija, gal kiek nuosaikiau – Estija ir kurią buvo užsimoję įvykdyti, bet neįvykdė Lietuvos konservatoriai. Ir nebeįvykdys niekas. Nes pavėluota. Nes subrendo kitos problemos, kurios verčia atsižvelgti ir į save […].

[L]iberalinis radikalizmas pirmasis pakėlė balsą apie būtinybę įveikti socializmą, jis pirmasis įsikūnijo solidžios institucijos – Lietuvos laisvosios rinkos instituto – veiklą ir pirmasis davė sisteminę mūsų šiandienos tikrovės apžvalgą. Kiekvienas klausimas apžvelgtas istoriškai, problemiškai, prie kiekvieno jų yra išvados ir siūlymai, ir kritiškam protui tai yra puiki metodinė medžiaga savarankiškiems mąstymams ir sprendimams. Matyt, vienu iš tikslų “Knygos” kūrėjai ir turėjo jos žiaurios tiesos įkvepiamąją galią.

Romualdas Ozolas, Lietuvos centro sąjungos pirmininkas, Seimo narys

Ką žada laisvosios rinkos šaukliai?

Bet kurios knygos atsiradimas yra šventė, šios – juo labiau. Gaila, mažokas tiražas, nes ši knyga kur kas geriau nei naujųjų liberalų partijos lyderių kalbos apibūdina laisvąją rinką, liberalizmą ir šios ideologijos “patrauklumą” Lietuvos piliečiams. […]

Knygoje aiškiai įvardytas ir vienas didžiausių laisvosios rinkos stabdžių – tai profesinės sąjungos ir jų nariams sudaromos privilegijos, nes taip šie esą “pažeidžia šalių lygybės, sutarties laisvės ir sutarties savanoriškumo principus”. O mes, naivuoliai, vis galvojame, kad bent jau bandome sumažinti nebaudžiamų darbdavių savivaliavimą.

Algirdas Sysas, Seimo LSDP frakcijos narys

Vadovėlis turtingiesiems

Lietuvos laisvosios rinkos instituto leidinį “Knyga 2000-2004 Seimo nariams ir rinkėjams” drąsiai galima pavadinti utopinio liberalizmo manifestu. Gerai yra bent tai, kad dėstomos knygoje teorijos niekada nebus įgyvendintos, nes, ko gero, neatsiras Lietuvoje politikų, rimtai traktuojančių visą šio veikalo turinį.

Artur Plokšto, Seimo LDDP frakcijos narys

Yra ir trečias kelias

Pagarbos verti visi, turintys savo nuomonę. Lietuvos laisvosios rinkos institutas, be jokios abejonės, turi savo nuomonę apie Lietuvos ekonomikos tvarkymą – kuo mažiau valstybės institucijos reguliuos rinkos santykius, tuo bus geriau visiems. Tačiau, manyčiau, neteisūs tie, kurie bet kokią kitą nuomonę laiko klaidinga. O minėtasis institutas visus kitaminčius aiškiai priskiria klystantiesiems arba suklaidintiems.

Artūras Paulauskas, Naujosios sąjungos (socialliberalų) pirmininkas

Apie “Knygą”

Mano galva, daugelis Laisvosios rinkos instituto idėjų, pateikiamų ir šioje knygoje, skirtos stiprėjančioms arba klestinčioms ekonomikoms. Lietuvišką skurdo ekonomiką pastačius ant šių bėgių, į dar gilesnį skurdą slinktų vis daugiau žmonių, o stiprėtų ir klestėtų vis mažiau tokios anarchinės, save reguliuojančios rinkos dalyvių. Partijoms, kurių siekis yra toks arba panašus, Laisvosios rinkos instituto idėjas reikėtų įgyvendinti paraidžiui. Padėtų!

Kitiems ir kitokios rinkos šalininkams “Knyga” bus naudinga kaip polemikos su jos teiginiais, kaip pasipriešinimo anarchinei rinkai stimulas, kaip apsauga nuo nuslydimo į rinką iškreipiančias ar varžančias užmačias.

Rimantas Smetona, Seimo narys, Lietuvos nacionaldemokratų partijos pirmininkas

Reikia ieškoti vidurio

Knygoje išdėstyta liberali ekonomikos politika, atmetanti valstybės kišimąsi į laisvą rinką ir akcentuojanti žmonių laisves bei iniciatyvą. Sutikdama su dalimi teiginių, taip pat ir valdžių kritika, ypač dėl per didelio biurokratijos viešpatavimo, rinkos principų nepaisymo, netinkamai reglamentuojant nuosavybės santykius, kapitalo rinką ir kt., esu įsitikinusi, kad šios koncepcijos kaip visumos įgyvendinimas sukeltų dar didesnes problemas socialinėje, švietimo, kultūros ir kt. […]

Knygoje griežtai atmetama intervencionistinė ir propaguojama laisvos rinkos principais besivadovaujanti politika. Vakarų ir Šiaurės Europos patirtis rodo, kad idealus kelias eina viduriu.

Kazimiera Prunskienė, Naujosios demokratijos partijos pirmininkė, Seimo narė