Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo Konkurencijos tarybos ir PHARE ekspertų parengtą Lietuvos Respublikos Valstybės pagalbos įstatymo projektą, kuriuo numatoma sugriežtinti sąlygas, kuriomis valstybės valdymo institucijos gali teikti pagalbą ūkio subjektams, bei valstybės pagalbos kontrolę.

Šiuo įstatymu siekiama, kad valstybės skiriama pagalba kai kuriems ūkio subjektams arba kai kurių prekių gamybai ar paslaugų teikimui neiškraipytų konkurencijos principų ir nedarytų įtakos prekybai tarp Lietuvos ir Europos Sąjungos šalių, su kuriomis Lietuva yra pasirašiusi laisvosios prekybos ar kitas tarptautines sutartis.

Pagrindinės valstybės pagalbos formos - tai subsidijos (dotacijos), atleidimai nuo mokesčių, mokesčių sumažinimas ir atidėjimas, delspinigių ir baudų nurašymas, valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų įmonėse dalies ar vertės didinimas įvairiomis formomis, lengvatinės paskolos, valstybės garantijos.

LLRI pritaria Valstybės pagalbos įstatymo tikslui reglamentuoti ir apriboti valstybės teikiamą paramą, siekiant, kad ji neiškreiptų konkurencijos ir prekybos sąlygų. Tačiau institutas taip pat siūlo išplėsti šį tikslą, kad valstybės pagalba neturi daryti įtakos ne tik prekybai su tam tikromis šalių grupėms, bet ir bet kokiai kitai prekybai. LLRI taip pat pasiūlė neapsiriboti valstybės pagalbos ūkio subjektams reglamentavimu, bet taip pat reglamentuoti kitus subjektus - ne pelno organizacijas bei valstybės ar savivaldybės institucijas. Toliau pateikiamos LLRI pastabos dėl projekto tobulinimo. Jos buvo pateiktos LR Vyriausybei. Visą ekspertizės tekstą galima rasti LLRI interneto svetainėje adresu http://www.lrinka.lt/Tyrimai/Kita/ValstPagalba.phtml.

Dėl valstybės pagalbos gavėjų

Įstatymas reglamentuoja tik valstybės pagalbą ūkio subjektams. Pagalba ne pelno organizacijoms bei valstybės ar savivaldybės institucijoms gali iškreipti konkurenciją dar labiau, nei parama ūkio subjektams. LLRI siūlo reglamentuoti valstybės pagalbos teikimą ne tik ūkio subjektams, bet ir ne pelno organizacijoms bei valstybės ar savivaldybės institucijoms.

Dėl valstybės paramos ribojimo principų

Projektas nenumato, kad valstybės parama gali būti tik (!) įstatyme nustatyto pobūdžio, įstatyme numatytiems tikslams, pagal įstatyme numatytus principus. Taip nebus pasiektas deklaruojamas įstatymo tikslas - išvengti konkurencijos iškraipymo ir įtakos prekybai, nes bus atrandama landų teikti kitokią, šiuo įstatymu nereglamentuojamą paramą. Todėl siūlome įtvirtinti tokias nuostatas:

1) pagalba gali būti teikiama tik išimtinais atvejais,
2) pagalba negali būti teikiama kitaip, nei numatyta šiame įstatyme,
3) pagalba negali iškraipyti esminių konkurencijos sąlygų,
4) pagalba negali kenkti kitiems privatiems subjektams,
5) Konkurencijos taryba arba teismas gali uždrausti bet kokią paramą, jei ji neatitinka šių principų,
6) pagalba teikiama tik prieš tai paskelbus jos tikslus ir sudarant sąlygas laisvai kreiptis dėl pagalbos gavimo.

Dėl įstatymo taikymo išimčių

Projekte nustatytos išimtys šio įstatymo apribojimų taikymui, susijusios su "nereikšminga" pagalba, pagalba mažoms įmonėms. Šios išimtys leidžia net tokią pagalbą, kuri neabejotinai iškraipytų konkurenciją. Siūlome sumažinti nereikšmingos pagalbos ribas ir susiaurinti mažų įmonių apibrėžimą, o ne apsiriboti Europos Sąjungos leidžiamomis lubomis.

Kitos pastabos

Projekte nėra nustatytas valstybės pagalbos ir biudžetinio finansavimo santykis. Dėl tokio neapibrėžtumo gali kilti įstatymo taikymo problemų, todėl siūlome įstatyme šį santykį apibrėžti tiksliai.

Šiuo metu Valstybės pagalbos įstatymo projektas svarstomas LR Seimo Ekonomikos komitete.