Laisvoji rinka
Laisvoji rinka
Laisvoji rinka
Laisvoji rinka
LIETUVOS LAISVOSIOS RINKOS INSTITUTO LEIDINYS

Bankai
Darbo santykiai
Filantropija
Finansų ir kapitalo rinkos
Informacinė visuomenė
Integracija į ES
Korupcija
Makroekonominiai tyrimai
Mokesčiai ir biudžetas
Monetarinė politika
Pensijų reforma ir socialinė apsauga
Prekyba
Privatizavimas
Reguliavimas
Savivalda
Švietimas
Verslas
Žemės ūkis
Kita

Naujienos
Darbai


Leidinio numeriai (word):

Į pradžią

Leidinyje spausdinamų rašinių autorių teisių © priklauso LLRI.
Perspausdinti šio leidinio straipsnius leidžiama su nuoroda į LAISVĄJĄ RINKĄ, prieš tai suderinus telefonais (5) 252 62 63, 252 62 55.

Institute galima įsigyti ir ankstesnių LAISVOSIOS RINKOS numerių.


LLRI konsultuoja savanoris iš JAV
LLRI
"Laisvoji rinka", 1998 Nr. 4

Lietuvos laisvosios rinkos institute birželio mėnesį dirbo savanoris konsultantas plėtros ir rinkodaros klausimais iš JAV Donaldas E. Manges. Jis atvyko į Lietuvą padedant tarptautinei specialistų keitimosi organizacijai IESC.

Lietuvos laisvosios rinkos institute Donaldas Manges dirbo kartu su plėtros koordinatore Aušrine Lisauskiene, konsultavo instituto plėtros bei lėšų telkimo klausimais, parengė instituto veiklos finansavimo strategiją.

D.Manges aukštą organizacijų plėtros kvalifikaciją įgijo Pitsburge prieš devynerius metus įsteigęs savo firmą "First Side Partners". Jos veiklos sritis apėmė viešųjų ryšių, rinkodaros ir reklamos teikimo paslaugas JAV nevyriausybinėms organizacijoms. D.Manges firmos klientai buvo įvairios nevyriausybinės organizacijos: ligoninės, muziejai, vaikų rūpybos agentūros, bendruomenių centrai, muzikos grupės.

Baigdamas savo keturių savaičių komandiruotę Vilniuje, D.Manges atsakė į "Laisvosios rinkos" klausimus.

Kaip jūsų šalyje nevyriausybinės organizacijos telkia lėšas savo veiklai?

Mūsų konsultavimo firmos veiklos ypatumas tas, kad mes rekomenduojame organizacijoms derinti finansavimo paieškas su reklama ir rinkodara. Idėja yra tokia: žmonės, kurie norėtų aukoti nevyriausybinei organizacijai, turi gerai iš anksto žinoti apie paramos prašančią organizaciją, jos veiklą ir pasiekimus.

Negerai, kai atsitinka taip, kad organizacijos atstovai atvyksta prašyti paramos pas verslininką, kuris net negirdėjo apie tokią organizaciją arba gal girdėjo, bet nežino, kuo būtent tos organizacijos veikla yra svarbi, kad ja būtų verta rūpintis ir ją remti finansiškai. Manau, kad šie principai tinka Lietuvoje.

Kiek prieš atvykstant į Laisvosios rinkos institutą jums buvo žinomos laisvosios rinkos idėjos?

Laisvąją rinką aš suprantu kaip tvarką, kuriai veikiant valdžia atlieka labai mažą vaidmenį, o žmonės gyvenimą tvarko savo protu.

Su liberalizmo klasikų L. von Miseso, M.Friedmano darbais šiek tiek susipažinau tik atvykęs į Vilnių. Jų skelbiamos mintys man pasirodė priimtinos.

Ar jūsų gimtinėje JAV laisvės yra daug?

Į šį klausimą atsakysiu perteikdamas klientų iš Vakarų Europos įspūdžius. Aš įsidėmėjau vieną dalyką: jų skundai sunkiomis sąlygomis įsteigti savo įmonę, pradėti verslą dėl įvairių ribojimų, arba, vaizdžiai tariant, valdžios atitvertų "raudonų juostų", už kurių nevalia peržengti. Dėl šių priežasčių tapo populiaru verslininkams iš Vakarų Europos vykti steigti įmones į JAV, o vėliau plėsti veiklą savo gimtojoje šalyje.

Taigi aš turiu išankstinę nuostatą ir pritariu nuomonei, kad JAV yra laisva šalis ta prasme, kad čia iš tiesų yra palankios sąlygos pradedantiems verslą, steigiantiems įmones. Aš pats asmeniškai esu dviejų firmų savininkas ir kiek atsimenu, įsteigti jas nebuvo jokio galvos skausmo.

Taigi aš manau, kad laisvosios rinkos nuopelnas yra tas, kad būtent ši santvarka su minimaliu valdžios kišimusi leido Amerikai pasiekti ekonominę sėkmę ir žmonių gerovę.

Kaip Lietuvoje vertinate laisvosios rinkos principų funkcionavimą?

Jūsų šalyje pirmieji laisvosios rinkos vaisiai taip pat matyti: tai, kas buvo sudarkyta sovietinės santvarkos, atgyja, įgauna žmogiškas formas. Pamačiau, kad daugelis jaunų žmonių iki 40 metų amžiaus greitai perprato laisvosios rinkos principus ir išmoko pagal juos gyventi, susikurti savo gerovę.

Tačiau pastebėjau ir kitą pusę. Man gaila vyresnių žmonių, kuriems virš 55 metų, nes jiems sunku prisitaikyti prie naujų gyvenimo sąlygų. Jie dėl neefektyvios santvarkos visą gyvenimą sunkiai dirbdami nesugebėjo sukaupti minimalaus kapitalo savo senatvei ir dabar sunkiai verčiasi už apgailėtino dydžio valstybinę pensiją.

Bendrai apie Lietuvos žmones buvau girdėjęs, kad jie yra ypač išsilavinę, protingi, darbštūs. Šias savybes iš tiesų galiu patvirtinti po savo apsilankymo Lietuvoje ir manau, kad Lietuvos žmonės yra pajėgūs daug pasiekti kurdami savo gerovę.

Kalbėjosi Laimas Fergizas