Laisvoji rinka
Laisvoji rinka
Laisvoji rinka
Laisvoji rinka
LIETUVOS LAISVOSIOS RINKOS INSTITUTO LEIDINYS

Bankai
Darbo santykiai
Filantropija
Finansų ir kapitalo rinkos
Informacinė visuomenė
Integracija į ES
Korupcija
Makroekonominiai tyrimai
Mokesčiai ir biudžetas
Monetarinė politika
Pensijų reforma ir socialinė apsauga
Prekyba
Privatizavimas
Reguliavimas
Savivalda
Švietimas
Verslas
Žemės ūkis
Kita

Naujienos
Darbai


Leidinio numeriai (word):

Į pradžią

Leidinyje spausdinamų rašinių autorių teisių © priklauso LLRI.
Perspausdinti šio leidinio straipsnius leidžiama su nuoroda į LAISVĄJĄ RINKĄ, prieš tai suderinus telefonais (5) 252 62 63, 252 62 55.

Institute galima įsigyti ir ankstesnių LAISVOSIOS RINKOS numerių.


Svarbiausi valdžios veiksmai žmonių gerovei: valstybės finansai
LLRI
"Laisvoji rinka", 2000 Nr. 6

Šiame “Laisvosios rinkos” numeryje pateikiame LLRI siūlomų reformų planą valstybės finansų srityje iš LLRI parengto priemonių paketo “Svarbiausi valdžios veiksmai žmonių gerovei”. Šis priemonių paketas skirtas padėti naujajai vyriausybei sudaryti pagrįstą ir nuoseklų veiksmų planą, užtikrinti rinkos reformų tęstinumą bei išvengti ankstesnių vyriausybių klaidų. Jame nubrėžiama reformų vizija, aptariamos pagrindinės problemos, siūlomos pertvarkymų kryptys bei konkretūs veiksmai ir priemonės.

Vizija

Valstybė (savivaldybės) minimaliomis išlaidomis finansuoja visiems visuomenės nariams bendriausių tikslų pasiekimą.

Problemos

1. Lėšos skirstomos stichiškai, be prioritetų, nenustačius finansuotinų ir nefinansuotinų, privatizuotinų ir neprivatizuotinų sričių, dėl to mokesčių mokėtojų pinigai naudojami netikslingai ir neefektyviai.

2. Nėra paskatų didinti valstybės ir savivaldybių lėšų naudojimo efektyvumą.

3. Lėšų surinkimas ir skirstymas neskaidrus, išskaidytas tarp skirtingų fondų.

4. Galimybė atsiskaityti su valstybe turtu arba akcijomis sąlygoja turto nacionalizavimą.

Pertvarkymo kryptys

1. Didinti lėšų panaudojimo tikslingumą ir efektyvumą, atsisakyti grupinių interesų ir komercinių struktūrų finansavimo.

2. Koncentruoti valstybės finansus viename biudžete.

Veiksmas/priemonė Keičiamas/priimamas teisės aktas
1. Nustatyti, kad iš biudžeto finansuotinos sritys yra šios: įstatymų leidyba, teismų sistema, krašto apsauga, vidaus tvarkos palaikymas (asmens ir nuosavybės apsauga), sveikatos apsauga (dalinai), švietimas (dalinai), infrastruktūros išlaikymas (dalinai). Nustatyti, kad nefinansuotinos sritys yra šios: ekonominis skatinimas (tokios programos kaip smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo, eksporto skatinimo ir kt.), partijų, religinių bendruomenių, jaunimo, nevyriausybinių organizacijų ir kitų grupių tikslų ar veiklos finansavimas, būsto paskolų palūkanų, būsto paskolų draudimo įmokų, būsto nuomos subsidijavimas, bankrutavusių ar bankrutuojančių įmonių darbuotojų reikalavimų tenkinimas.Finansuotinų sričių sąrašas mažinamas atsižvelgiant į vykdomą funkcijų privatizavimą. LR Biudžetinės sandaros įstatymas.
2. Nustatyti, kad valstybės (savivaldybių) investicijos galimos finansuotinose srityse ir draudžiamos nefinansuojamose.Valstybės investicijos mažinamos privatizuotinose srityse, ir draudžiamos jau privatizuotose srityse. LR Biudžetinės sandaros įstatymas.
3. Inventorizuoti visus valstybės įsipareigojimus, nustatytus teisės aktuose ir įvertinti jų įvykdymo piniginę išraišką. LR Biudžetinės sandaros įstatymas.
4. Nedidinti valstybės ir nacionalinio biudžeto apimčių, lyginant su 2000 metų biudžetu.  
5. Nustatyti, kad valstybės (savivaldybių) biudžetas (tiek kiekvienų metų planas, tiek jo vykdymas) turi būti subalansuotas, t.y. išlaidos negali viršyti mokestinių pajamų. LR Biudžetinės sandaros įstatymas.
6. Nustatyti, kad patvirtintas biudžetas yra privalomas išlaidų dalyje kaip maksimali leidžiama išleisti lėšų suma, išskyrus atvejus, kai nėra surenkamos planuotos biudžeto pajamos. LR Biudžetinės sandaros įstatymas.
7. Biudžeto pajamų planas yra orientacinis ir įgyvendinamas sutinkamai su teisės aktais, reglamentuojančiais biudžeto pajamas. Valstybės institucijos biudžeto pajamų nesurinkimo atveju imasi priemonių išlaidoms sumažinti (pirmiausia - pagal biudžete nustatytus prioritetiškumus), o ne pajamoms padidinti. LR Biudžetinės sandaros įstatymas.
8. Nustatyti, kad visos biudžeto išlaidos metiniame Biudžeto įstatyme skirstomos (koduojamos) pagal kategorijas ir prioritetus. Skirtingais kodais žymimos tos valstybės išlaidos, kurias pajamų nesurinkimo atveju: (a) būtina visiškai atsisakyti, (b) mažinti iš dalies, nurodant priimtinas mažinimo proporcijas bei (c) į tas, kurių mažinimas metų eigoje netikslingas ir nepageidaujamas. LR Biudžetinės sandaros įstatymas.
9. Nustatyti, kad Biudžetas tvirtinimas tokiais esminiais etapais:
    9.1. Seimas arba Savivaldybės Taryba apsisprendžia dėl finansuojamų tikslų ir maksimalios sąmatos jiems pasiekti (iki liepos 30 dienos);
    9.2. tikslai paskelbiami viešai ir organizuojami konkursai jiems įgyvendinti (iki rugpjūčio 10 dienos);
    9.3. atsižvelgiant į gautus pasiūlymus patikslinamas biudžeto projektas (iki lapkričio 15 dienos);
    9.4. patvirtinus biudžetą sudaromos sutartys su konkursus laimėjusiais subjektais (iki gruodžio 31 dienos).
LR Biudžetinės sandaros įstatymas.
10. Nustatyti, kad biudžete turi būti nurodyti Seimo (Savivaldybės tarybos) patvirtinti biudžeto tikslai, tikslų prioritetiškumas ir finansavimo eiliškumas lėšų nesurinkimo atveju, lėšų suma, skirta kiekvienam iš tikslų pasiekti, atsakingi vykdytojai. LR Biudžetinės sandaros įstatymas.
11. Biudžetas turi būti detalus - reikia detaliai įvardinti tikslus, kurių įgyvendinimas yra finansuojamas, ir nustatyti šių tikslų kokybinius bei kiekybinius parametrus, atitikimą kuriems galima būtų įvertinti.  
12. Nustatyti valstybės skolos (įskaitant išduotas garantijas ir neįvykdytus įsipareigojimus) mažinimo tempus. LR Biudžetinės sandaros įstatymas.
13. Nustatyti, kad valstybei (savivaldybėms) bei jų įmonėms draudžiama teikti naujas garantijas paskoloms, išskyrus išimtinius atvejus, kuomet garantija yra reikalaujama norint gauti lengvatines tarptautinių organizacijų teikiamas paskolas projektams, susijusiems su valstybės funkcijomis.  
14. Komercializuoti valstybinių programų vykdymą - biudžeto finansuojamiems tikslams įgyvendinti (kiek tai susiję su valstybės ar savivaldybės vykdomosios valdžios funkcijomis), rengti konkursus, kuriuose laisvai lygiomis sąlygomis galėtų konkuruoti bet kurie valstybiniai ir privatūs vykdytojai. Nustatyti, kad su laimėjusiu konkursą subjektu sudaroma sutartis. LR Biudžetinės sandaros įstatymas.
15. Panaikinti biurokratinio pobūdžio apribojimus institucijoms, už biudžeto lėšas įgyvendinančioms nustatytus tikslus. Neturi būti kontroliuojamos finansavimo apimtys, skirtos darbo užmokesčiui, įsigijimams ir kitoms konkrečioms reikmėms, etatų skaičius ir kiti išlaidas sąlygojantys normatyvai. Valstybė kontroliuoja tik sutarties vykdymą (jos rezultatus, o ne procesą už sutartą kainą), o biudžetinių įstaigų atveju - ir jų veiklos efektyvumą. LR Biudžetinės sandaros įstatymas.
16. Nustatyti, kad patvirtintas biudžetas turi atitikti galiojančius mokesčių įstatymus arba įsigalioti kartu su šiais įstatymais. LR Biudžetinės sandaros įstatymas.
17. Apjungti visus valstybės lėšų fondus į vieną įstatymu tvirtinamą biudžetą. LR Biudžetinės sandaros įstatymas; LR Socialinio draudimo įstatymas; LR Kelių fondo įstatymas bei kiti teisės aktai; reglamentuojantys fondų sudarymą ir administravimą
18. Nustatyti, kad mokesčiai ir kitos įmokos į biudžetą mokamos tik pinigais. LR Mokesčių administravimo įstatymas; pakeisti LR Akcinių bendrovių įstatymą; panaikinti LR Vyriausybės nutarimą Nr. 1218, 1998/10/13.
19. Nustatyti, kad jei biudžetas nepatvirtinamas iki biudžetinių metų pradžios, iždo lėšos nėra naudojamos. LR Konstitucija.
20. Nustatyti, kad visi privalomi mokėjimai ir specialiosios lėšos yra įtraukiami į biudžeto apyskaitą. LR Biudžetinės sandaros įstatymas.
21. Panaikinti galimybę leisti LRV taupymo lakštus. LR Finansų ministro 2000 m. vasario 14 d įsakymas Nr. 25.