Seimas pradėjo svarstyti Labdaros ir paramos įstatymo projektą. Kokius pokyčius jis numato? Pirmiausia galima pasidžiaugti, kad projekte numatyta supaprastinti labdaros ir paramos procedūras. Projektas tiksliau ir aiškiau atskiria labdarą nuo paramos. Kuo jos skiriasi, tiksliai šiuo metu negali pasakyti beveik niekas. Labdara pagal projektą bus laikoma pagalba žmogui, esančiam sunkioje materialinėje padėtyje. Parama bus laikoma pagalba organizacijai vykdant kultūros, mokslo, sveikatos, švietimo ar kitas įstatymo numatytas veiklas.

Kita naujiena yra ta, kad įteisinama anoniminė parama. Jei neaišku, kas pervedė į sąskaitą ar įmetė į aukų dėžutę lėšas kaip paramą, organizacija nebebus prievartaujama nurodyti paramos davėją.

Dar viena naujiena - nebebus reikalaujama atskiroms veiklos sritims rengti ir aukščiausiu lygiu tvirtinti vadinamąsias paramos programas, parama bus duodama tiesiog organizacijai. Būtent paramos programos dažnai įnešdavo sumaištį skiriant paramą. Šio formalaus ir nieko nelemiančio reikalavimo daugelis organizacijų net nesuprasdavo ir nesilaikydavo, taip tapdamos pažeidėjomis.

Deja, įstatyme numatoma palikti kai kuriuos beprasmius įpareigojimus. Pavyzdžiui, ketvirtines ataskaitas apie gautą ir duotą paramą ir toliau reikės siųsti tiek Mokesčių inspekcijai, tiek Statistikos departamentui. Šios ataskaitos visiškai identiškos, be to, jų reikalingumas statistikai labai abejotinas. Ypač keista, kad tokį projektą Seimui teikia Vyriausybė, kuri tuo pat metu bando kovoti su funkcijų dubliavimu valstybės institucijose.

Negalima teigiamai įvertinti ir vienos naujos projekte numatytos nuostatos. Projekte teigiama, kad paramą galės gauti tik tos ne pelno organizacijos, kurios bus įtrauktos į paramos gavėjų sąrašą. Tai, Vyriausybės teigimu, turėtų padėti išvengti piktnaudžiavimo paramai teikiamomis lengvatomis. Tačiau iš tikro sąrašas organizacijų, galinčių gauti paramą, yra jau dabar - tai visos ne pelno organizacijos, kurių sąrašus turi registruojančios institucijos.

Gerai bent tai, kad nevyriausybinių organizacijų didžiulio spaudimo dėka naujai numatomas sąrašas bent jau kol kas nėra apsunkintas sudėtingomis biurokratinėmis procedūromis. Besiregistruojanti nauja ne pelno organizacija tiesiog turės nurodyti, nori ji būti paramos gavėja, ar ne. Tačiau tikrumo, kad tvarka visuomet bus tokia paprasta, deja, nėra, nes Vyriausybei numatoma pavesti paramos gavėjo statuso suteikimo detalų reglamentavimą.

Jeigu nevyriausybinėms organizacijoms būtų nustatyti rimti papildomi išankstiniai apribojimai gauti paramą, o toks pavojus, kaip minėjau, yra, visi įstatymo projekto patobulinimai paramos procedūroms nueitų perniek. Tai lemtų biurokratijos didinimą, biudžeto ir privačių lėšų švaistymą, laiko gaišimą ir nemažos dalies gerų iniciatyvų žlugimą.

Dažnai keliamas klausimas, ar padaugės paramos taip patobulinus paramos reglamentavimą. Atsakyti į šį klausimą nėra paprasta. Įstatymai nesukuria gėrybių, jie tik gali netrukdyti jas kurti ir užkirsti kelią tam, kad gėrybių kūrimui netrukdytų kiti. Lyginant galiojantį Labdaros ir paramos įstatymą ir pateiktą projektą galima daryti išvadą, kad paramą duoti ir gauti bus lengviau. Tačiau bus ji duodama ar ne, žinoma, priklausys nuo konkrečių žmonių apsisprendimo.

2000 m. gegužės 31 d. komentaras Žinių radijuje