Laisvoji rinka
Laisvoji rinka
Laisvoji rinka
Laisvoji rinka
LIETUVOS LAISVOSIOS RINKOS INSTITUTO LEIDINYS

Bankai
Darbo santykiai
Filantropija
Finansų ir kapitalo rinkos
Informacinė visuomenė
Integracija į ES
Korupcija
Makroekonominiai tyrimai
Mokesčiai ir biudžetas
Monetarinė politika
Pensijų reforma ir socialinė apsauga
Prekyba
Privatizavimas
Reguliavimas
Savivalda
Švietimas
Verslas
Žemės ūkis
Kita

Naujienos
Darbai


Leidinio numeriai (word):

Į pradžią

Leidinyje spausdinamų rašinių autorių teisių © priklauso LLRI.
Perspausdinti šio leidinio straipsnius leidžiama su nuoroda į LAISVĄJĄ RINKĄ, prieš tai suderinus telefonais (5) 252 62 63, 252 62 55.

Institute galima įsigyti ir ankstesnių LAISVOSIOS RINKOS numerių.


Filantropija - nuo išimčių prie tradicijos
LLRI
"Laisvoji rinka", 1999 Nr. 6

Lietuvos laisvosios rinkos institutas drauge su Baltijos-Amerikos partnerystės fondu lapkričio 19 dieną "Centrum" viešbutyje surengė konferenciją "Filantropija - nuo išimčių prie tradicijos".

Konferencijos tikslas - pateikti pasiūlymus, kaip panaikinti filantropijos plėtrą varžančius įstatymus ir poįstatyminius aktus, pakeisti valstybės institucijų požiūrį į mokesčių įtaką filantropijai, parengti pagrindus filantropijos reglamentavimo pakeitimui. Joje dalyvavo nevyriausybinių organizacijų ekspertai, valdžios institucijų bei politinių partijų atstovai, verslininkai, teisininkai, žurnalistai.

1996 m. Lietuvos laisvosios rinkos instituto atliktas filantropijos tyrimas parodė, kad filantropijos tradicija Lietuvoje dar tik formuojasi, bet jos plėtra ateityje yra reali, nes bendras klimatas šiai plėtrai nėra atšiaurus. Tačiau tyrimas parodė, kad didžiausiomis kliūtimis filantropijos plėtrai laikomi labdarą ir paramą reglamentuojančių įstatymų trūkumai, didelė mokesčių našta, paini labdaros ir paramos įforminimo tvarka. Šios kliūtys diskriminuoja ne tik paramos davėjus, bet ir gavėjus.

"Šiandien, kai valstybė nebeturi lėšų daugelio savo programų finansavimui, ji turėtų drąsiau trauktis iš šių sričių, nes dažnai jos buvimas visų šelpėja neskatina žmonių pagalvoti, kas jiems patiems rūpi", sveikindama konferencijos dalyvius sakė LLRI prezidentė Elena Leontjeva. Pasak jos, dažnai būtent valstybės dalyvavimas visose veiklos srityse panaikina solidarumą šeimoje, nes atrodo, kad rūpintis tėvais ir seneliais yra "Sodros" ir Socialinės apsaugos ministerijos, o ne vaikų ir vaikaičių rūpestis. E. Leontjevos nuomone, valdžios pasitraukimas būtų aiškus signalas piliečiams, kad visa ta aplinka, kurioje gyvename, priklauso nuo mūsų ir yra mūsų vertybių, mūsų atsakomybės, savęs suvokimo šiame pasaulyje reikalas.

LLRI eksperto Remigijaus Šimašiaus pranešimas buvo skirtas labdaros ir paramos reglamentavimo problemoms bei trūkumams. Pasak pranešėjo, dabar veikiantis Labdaros ir paramos įstatymas turi keletą esminių trūkumų: jame aiškiai neatskirta labdara nuo paramos, gausu biurokratizmo. Pavyzdžiui, nustatyta, kad parama gali būti duodama ne tiesiog organizacijai, o jos vykdomai programai, reikalaujama, kad programos būtų patvirtintos, o galimybė jas tvirtinti suteikta "nevalstybinės organizacijos aukščiausiajam valdymo organui". Įstatymas įpareigoja abi šalis - labdaros gavėją ir davėją - pagal nustatytą formą pranešti apie gautą ar suteiktą paramą ar labdarą Statistikos departamentui bei teritorinei mokesčių inspekcijai. Įstatyme nėra aiškiai reglamentuota anoniminė parama, remiantis juo sunku atriboti paramą nuo komercinės veiklos. Tam, kad labdara ir parama taptų tradicija, o ne išimtimi, būtina išspręsti minėtas Labdaros ir paramos įstatymo problemas ir nekurti naujų problemų, teigė R. Šimašius. Tačiau jis pabrėžė, kad dar svarbiau yra nesieti visų vilčių su įstatymais, o išspręsti bendras problemas, trukdančias žmonių iniciatyvai.

LLRI viceprezidentė Rūta Vainienė skaitė pranešimą apie mokesčius ir filantropiją. Pranešime buvo kalbama apie mokesčių nykstamumo principą, kurio jokia valdžia nėra įtraukusi į savo programą. Tuo tarpu šis principas laisvos rinkos, o ir filantropijos, rėmėjams yra esminis. Visi kiti apmokestinimo principai daro prielaidą, kad mokesčiai yra, o mokesčių nykstamumo principas daro prielaidą, kad jų neturi būti. Pasak pranešėjos, mokesčių nykstamumas leidžia privatizuoti valdžios funkcijas, grąžinti jas rinkos dalyviams - tiems, iš kurių kažkada šios funkcijos buvo atimtos. Filantropijos atveju, ji depolitizuojama, išimama iš valdžios įtakos sferos. Ji tampa tuo, kuo ir turi būti - žmogaus, o ne valdžios valios aktu. Ir svarbiausia, ji grindžiama ne tik žodžiais, bet ir konkrečiais veiksmais. Būtent tokia filantropijos apmokestinimo tvarka turi būti įtvirtinta naujuose įstatymuose.

R. Vainienė pripažino, kad šiandien esame labai netoli to. Tereikia nuoseklumo dėlei panaikinti išlikusį NVO pelno mokesčio tarifą bei fizinių asmenų gaunamos paramos apmokestinimą. Faktiškai, toks apmokestinimas reiškia, kad filantropija iškrenta iš pelno mokesčio lauko, šis mokestis tarsi panaikinamas filantropijos srityje. R. Vainienės teigimu, tokia filantropijos apmokestinimo tvarka negali įgyvendinti visų tų privalumų, kuriuos suteiktų visuotinis de jure pelno mokesčio panaikinimas - tiek dėl painios apskaitos panaikinimo, tiek dėl mokesčių naštos sumažinimo. Taigi filantropijos sėkmei užtikrinti išlieka pelno mokesčio panaikinimo būtinybė, kadangi tai yra galimybė plačiau įgyvendinti mokesčių nykstamumo principą, tai yra galimybė sumažinti mokesčių naštą ir palikti daugiau lėšų rėmimui. Tik tuomet, kai žmonės, o ne valdžia turės daugiau pinigų, filantropija taps ne išimtimi, o tradicija, sakė R. Vainienė.

Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro direktorius Vaidotas Ilgius kalbėjo apie nevyriausybinių organizacijų vaidmenį ir privatų jų finansavimą, o Tarptautinio nepelno teisės centro viceprezidentas Stephan E. Klingelhofer nagrinėjo tarptautinę praktiką reglamentuojant labdarą ir paramą.

Po aktyvių diskusijų seminaro dalyviai priėjo išvados, kad nors ne pelno organizacijų veikla ir skatinama mokesčių lengvatomis, įstatymai sudaro jai daug kliūčių. Svarbiausios konferencijoje minėtos ir kitur įvardintos kliūtys yra lėšų ir tinkamų projektų stygius, sudėtingi ir nuolat kintantys mokesčių įstatymai, tai, kad daliai ne pelno organizacijų atimta galimybė užsidirbti iš ūkinės-komercinės veiklos. Prie tokių kliūčių taip pat priskirtinas painus labdaros ir paramos reglamentavimas, biurokratiniai barjerai, sudarantys problemas kasdienėje ne pelno organizacijų veikloje, privaloma sudėtinga kai kurių organizacijų valdymo struktūra ir t.t. LLRI ekspertų nuomone, visas šias kliūtis reikia nedelsiant pašalinti. Valdžia turėtu imtis ir kitų reformų, iš esmės pagerinsiančių filantropijos sąlygas: panaikinti pelno mokestį, supaprastinti kitas mokestines taisykles, mažinti fizinių asmenų pajamų mokestį, panaikinti minimalaus darbo užmokesčio reikalavimus ir kitus su darbo santykiais susijusius reguliavimus.

Išsamiau su konferencijos pranešimais galite susipažinti LLRI Interneto tinklapyje (http://www.lrinka.lt/Renginia/Filantrop.phtml).